KTM'ai grįžta. Vakar pirmas keturias užėmė KTM'ai, stumia Hondą žemyn po truputį ir iš bendros įskaitos.
Gal čia ne motociklai kalti, tiesiog nėra su Honda važiuojančių asmenybių. Barreda karštakošis ir visiškai pasimetęs navigacijoje. Dabar lyderiaujantis Goncalvesas nėra buvęs aukščiau 10 vietos prieš tai Dakaruose ir ne visada jį lydėjo sėkmė.
Nežinau, nenoriu karksėt, bet KTM'ščikai yra ambicingesni, stipresni, jaunesni ir juos (sakau deja) turbūt lydės šiemet sėkmė.
Svitko gerai varo, stabiliai šiemet.

Dakaras tuoj pasibaigs, liko paskutinis etapas o mane motociklistai, kaip tai neuzkabino. Pasidalinsiu savo asmenyne nuomone. Nebuvo man siemet idomu ziureti Dakara, kaip tai blanksta viskas. Nebuvo man zinomu pavardziu, gal del to ir neidomiai ziurejosi motociklistai. Vienintelis kiek tai svarbus dalykas man buvo tai, kad sirgau uz Honda. Net Markas Coma perejo i organizatoriu gretas. Vis dazniau pradedu prisipazinti sau, kad Africos Dakaras yra tikresnis ir idomesnis.
Savo laiku laukdavau formules -1 transliaciju, dabar tai pasidare visai neidomu, viskas vyksta labai monotoniskai.
Mano motociklizmo poziuris susiformavo nuo pirmuju Dakaro lenktyniu. I tu metu Dakaro motociklininko fotografija ziurejau tarsi i kosmonauta ir net pasvajoti negalejau, kad as kada nors galesiu vaziuoti tokiu motociklu. Siandien apzergiu zenkliai pranasesni moca, nei ta, su kuriais lenktiniavo 80 tuju metu Dakaro lektinininkai.
Laikas nestovi vietoje ir mes tobulejam, belieka dziaugtis tuom, kad mes turime galimybe vaziuoti motociklu daug ir toli.
Sezonas ne uz kalnu ir as isitikines, kad mes sezona praleisime turiningai.
Stai tokie mano pamastymai.
Rushanas Enduro
Gyvenimas grazus...