Susidomejau motociklizmu kaip reiskiniu pries kelis metus.pradzioj tai buvo nekaltas susidomejimas.Tiesiog stebedavau pravaziuojancius motociklus kazkaip ipatingai,bet tai buvo ne visi motociklai,tai buvo apkrauti daiktais motociklai.Tada as net nezinojau kaip jie vadinasi.Su masina ir zmona apkeliave nemazai,ir vis smesteldavo tie apkrauti motociklai.Atsimenu Norvegijoj-serpantinai ,lyja,rukas ir motociklas,vienas...man kaip vienisiui tas vaizdelis paliko dideli ispudi.Dabar as suprantu,kad pasamonej as norejau su juo.
Apsisprendziau.Uzsirasiau i kursus uzpernai,galvojau issilaikysiu teises,oten matysiu,gal praeis.Per paskutine pamoka,nukirto masina(patirtis butu to neleidusi),Galvojau issigandau praeis.Pagijau,issilaikiau A kat.-nepraejo.Nusipirkau Transalpa,po to Africa(labai jau ji man paciko) Transalpa pardaviau.
Ir stai as Motociklistas.Dar zalias nors man 48,bet manau dar pasivazinesiu.Man tiesiog patinka vazinetis.Gyvenu uzmiesty,todel vazineju beveik kasdien.Galvojau praeis,bet tai nepraeina.
Stai tokia sutrumpinta mano istorija.Pagalvojau gal kas ir savo papasakos.
Pradzioj kam pasakydavau,kad vazineju,ziuredavo kaip i beproti.Daba niekam i nepasakoju,kad esu motociklistas.Mes tiesiog tokie esam.
P.S.neturejau Niko,dabar turesiu,nes jis pats atsirado.Tiesiog pradzioj nemaniau,kad jis reikalingas.Busiu Loner.
Duok svajonei kelia!
Neatsiprasau uz sentimentus
O nika manau nepakeisi... nebent pamirstum sita ir prisijungtum nauju vardu- niku.... sekmes vazinejant...