Visai smagiai prasivažiavom, tik gaila, kad tiek daug vėlavau. Dar karą supratau, kad vienam miške gali būti labai liūdna, bet kai įveiki tokias kliūtis apima kažkos neapsakomas džiaugsmas. Na bet apie viską nuo pradžių. Susiplanavau laiką taip, kad atvažiuočiau į nurodytas koordinatęs dar gerokai anksčiau nei buvo numatyta. Bet pagalvojau, kad visai neblogai būtų važiuot ne tik asfaltu bet ir žvyrais jau pirmyn. Ir nusprendžiau važiuot tokiu maršrutu:
Iki Užusalių viskas kaip ir buvo puiku, Užusaliuose nusukau nuo plento ir pavažiavus kokius 3 km įvažiavau į mišką. Privažiavau tokią atkarpą kurioje panašu, kad važinėja miškovežiai ir buzos ant kelio kokie 15 cm, tokia atkarpa buvo maždauk 400 m. Privažiavau, sustojau pagalvojau, kad gal neverta čia murkdytis ir apvažiuosiu visą šitą brudą miškeliu. Nuo kelio į abi puses šlaitukas toks pusantro metro. Pasukau tuo šlaituku žemyn ir supratau, kad tai nebuvo gera mintis. Apačioje kemsynas. Tik nusileidęs sėdau ant variklio apsaugos. Nulipęs nuo moco šiaip ne taip išsistūiau į sausiasnę vietą kur panašu, kad buvo keliukas, užtrukau kokias 10 min. Supratau, kad nieko gero nebus ir reikia važiuot atgal ant asfalto ir važiuot asfaltu iki susitikimo vietos. Liko užvažiuot atgal per šlaituką ant kelio ir važiuot atgal. BUza esanti prieš pat šlaituką sugėrė visą greitį kurio tikėjausi, kad užteks ir apsivėlusios padangos nebeįkabino, sustojau viduryje šlaituko ir kojom nebesiekiau žemės. Batonas sustojus. Nu ką, situacija nepavydėtina. Per bako dangtelį bėga kuras, o į kalna orientuoto moco niekaip nepakelsiu. Nusiėmiau šalmą, bako tašę, striukę ir bandžiau pasukti mocą lygiagrečiai šlaito. Kažkaip pavyko tai padaryt. Tik atsukau mocą taip, kad kelt reikėjo į šlaito pusę.
Atsistojau į poziciją moco kėlimui ir supratau, kad lengva nebus. iki blauzdų stoviu buzoje ir jokio kieto pagrindo po kojomis. Vos pradedi kelt moca kojos iškarto slysta ir moco svoris stumia mane atgal. Susisradau storesnių medžių šakų, išsiklojau po kojom tikėdamasis, kad gal tai padės. Šakos pasirodė papuvusios ir lemtingiausiu momentu lūžo ir paliko mane vėl be atramos. Jei kas paklaus kaip aš tą mocą pastačiau atgal tai dabar net tiksliai negalėčiau atsakyt, bet šeip ne taip pavyko tai padaryt. Palengvėjimas... Atsilenkiau kojelę ir įsmeigiau į šlaito pusę, užsikūriau, lyg ir viskas jau praeityje, bet daiktai visi guli šone. Dar kartą patikrinau ar kojelė tikrai laiko mocą ir nulipau susirinkt daiktų, dar šmėstelėjo mintis, kad antrą kartą turbūt nebepakelčiau nes buvau visas šlapes nuo prakaito ir nuo buzos... Ir vėl mano nepatyrimas pakišo man koją. Taip taip, už kelių sekundžių mocas jau vėl gulėjo ant to paties šono, vibracija nuo užvesto variklio padarė savo. Atsisukus suėmė nevaldomas juokas... Nes jau nebebuvo ką daugiau daryt. Antrą kartą mocą pavyko atkelti tik pačiam palindus po juo ir keliais ropojant žeme. Bendroje sumoje užtrukau apie 40 min. Bet šį kartą užsikūręs iškarto užvažiavau ant šlaitelio ir nuvažiavau kokius 200 m nuo tos vietos ant kietos žemės ir tik tada grįžau susirink šmutkių. Nuostoliai - nebesilaiko dešinys veidrodėlis ir suskaldytas dešinys priekinis posūkis. Nuvažiavau iki susitikimo vietos valanda vėliau nei, kad buvo sutarta. Pasiskambinau pasiklaus kur kas yra ir sutarėm naują susitikimo vietą. Ačiū už tai, kad manęs palaukėt ir pasitikot. Toliau viskas buvo smagu, tik gaila, kad jau 13 val turėjau atsiskirti dėl suplanuotos dienos. Aišku man dar iki jūsų važiavimo tempo dar toloka, bet po truputi mokausi ir manau dar pasivažinėjus galėsiu važiuot taip, kad nebereiks manęs laukt prie posūkių
Grįžau namo, pasistačiau mocą ir tik atsisėdęs ant sofkutės supratau, kad skauda visi iki vieno rankų ir kojų raumenys, nulūžau per kokias 2 minutes. Va taip va mano turėjusi būt softinė pakatūškė virto į nevisai softinę
Išvada viena - nelysk vienas į purvus
Laukiam sekančios pakatūškės, tik reikia išsispręst kai kurias tech. problemas.