Gal būt užvedu nereikalingą temą- banink, Konstantinai, jei reikia, bet per daug sunku tylėt.
Beveik 3 mėnesiai praėjo po vieno žmogaus žūties. Jis nebuvo man nei giminė, nei artimas bičiulis, nei ypač gerbiamas draugas- tiesiog pažįstamas žmogus, kuris mėgo greitį. Ir žuvo, vairuodamas Suzuki GSX-R 1000. Žuvo per kilometrą nuo namų...
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nu ... -59-247695Tai ir neduoda kažkoks vidinis kirminas ramybės- KAS SEKANTIS??? O gal tai būsiu aš, o gal vėl kas nors iš pažįstamų....?? Kas gali pasakyt, ko reikia, kad truputi apsiramint, ir gyvent, kaip gyvenus. Dievu netikiu, velniu irgi, Jo didenybė Likimas... ? Rushanui likimas lėmė didelį sukrėtimą, bet jis, matosi, atrėmė smūgį. Pagarba jam už tai . O kiek kokių bėdų atsitiko tiems, apie kuriuos net negirdėjau?
O gal tai man tik laikinas psichinis nučiuožimas?? Šiaip stengiuosi niekam nerodyti savo būsenos, bet kiekvieną syk, grižus namo ir įvarius baiką į garažą, apsėda panašios nuotaikos. Ne išimtis ir šiandien, kada nelegaliai(be draudimo) pravažiavau miškais apie 50km... Ketinimai buvo kilnūs- išbandyt naujai įsigyto šalmo komfortą, o gavosi, kad vėl ir sustiprintai sukilo tos durnos nuotaikos...