|
Pokalbis su Gintautu Igariu
2013 metų pradžioje Lietuvos motopasaulyje startuos neeilinis įvykis. Dėl to, visiškai nedvejodamas , pritars kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris yra neabejingas motociklui. Ir nebūtinai tai turi būti žmogus, kuris turi motociklą. O kalbėsiu aš šiandien apie mūsų Gintą. Rašau mūsų todėl, kad 2013 metų pradžioje vienas lietuvis važiuoja į Dakar‘ą su motociklu. Tai bus jo antras iš eilės Dakaras. Ir aišku kiekvienas lietuvis sirgs už Gintautą Igarį ir linkės, kad jis netik pasiektų finišą, bet ir pagerintų savo ir taip tarp lietuvių geriausią rezultatą. Visa tai žinodamas negalėjau praleisti progos pakalbinti lenktynininką.
Pats aš esu glaudžiai susijęs su enduro motociklu, tad ir klausimai mano buvo specifiniai. Man atrodo, kad aš galiu įsivaizduoti kaip yra sunku važiuoti Dakare, kaip reikia ruoštis tam ir kokie pavojai būna dalyvaujant sudėtingiausiose pasaulyje lenktynėse. Taip man atrodė iki pokalbio - po pokalbio savo nuomonę pakeičiau. Pasirodo viskas yra žymiai sudėtingiau, brangiau ir rimčiau. Kiekvienais metais į starto liniją stoja keli šimtai lenktynininkų. Kai kuriems tai yra viso gyvenimo svajonė, kai kuriems tai yra iššūkis prieš patį save, kai kam tai yra tiesiog avantiūra. Lyderiams dažniausiai tai yra pavojingas darbas. Kalbėdamas su Gintu paklausiau, prie ko jis save priskyria, kokį turi tikslą, gi tai yra Ginto antras Dakaras iš eilės. Dabar, kai Dakaras yra įveiktas ir puikiai žinoma lenktynių virtuvė, savo planus ir tikslą galima realiau planuotis, pasakė man Gintas.
Tiesa pasakius, mane nustebino Ginto atsakymas. Iš pokalbio supratau, kad važiuodamas pirmąjį Dakarą Gintas nedarė ypatingų klaidų ir ko gero jo važiavimo taktika nesiskirs nuo praeitų metų, o tai reiškia, kad nepervertinti savo jėgų ir jokiais būdais neduoti laisvės savo emocijoms. Supratau pagrindinį Ginto taktikos principą - tai yra racionalumas visur ir viskame. Dar supratau, kad patekimas į Dakarą apskritai nebuvo atsitiktinis. Iki tol buvo sudalyvauta daugybėje tarptautinio rango varžybų. Teko Gintui varinėti net Africos žemyne. Ko gero visas sportinis Ginto gyvenimas buvo tikslo siekimas - tai yra Dakaras. Prieš pokalbį tikėjausi išgirsti, kad pirmame Dakare Gintas jautėsi nedrąsiai, bet mano nuostatos visiškai nepasitvirtino ir ko gero Ginto Dakar 2012 rezultatas tai patvirtino, jis iškovojo 81 vietą iš 186 startavusių motociklininkų.
Savo gyvenime man teko susidurti su daugybe sėkmingų žmonių ir aš pastebėjau tokią tendenciją: jeigu žmogus yra talentingas, tai jis gali daryti bet ką. Tokiais savo žodžiais noriu pasakyti tai, kad jei talentingas žmogus apsiima ką tai daryti - tai jis atliks puikiai ir su geriausiu rezultatu. Kalbantis su Gintu mano nuostata pasitvirtino. Aš mėgaudamasis pokalbiu, uždaviau Gintui daugybę konkrečių klausimų ir gal būt kvailokų, bet į kiekvieną klausimą gavau išsamų atsakymą. Pokalbis apie Dakarą man buvo tarsi pamoka, kaip reikia siekti tikslo, dar supratau, kad į pirmąjį Dakarą Gintas pateko neatsitiktinai ir svarbiausia yra tai, kad jis nesijautė ten tarsi balta varna ar neprityręs naujokas. O todėl, kad Gintas nuolatos rinko informaciją, o konkrečiai ruošiantis lenktynėms su italų lenktynininkų komanda turėjo prityrusį trenerį Franco Picco, beja su šia komanda Gintas startuoja ir šiemet. Būtinai turiu pridurti, kad 2012 metais didžioji Ginto komandos lenktynininkų dalis nepasiekė finišo, o gi jų tarpe buvo ne vienas prityręs lenktynininkas, kuriam Dakar‘as buvo toli gražu ne pirmas. Beje šį faktą aš žinojau iš anksčiau, o ne iš pačio Ginto. Pokalbio metu supratau, kad gera technika lenktynių maratone yra toli gražu ne pats svarbiausias dalykas. Pasak Ginto, turint net pačią pranašiausią techniką, neįmanoma pasiekti gero rezultato ir apskritai finišuoti, jei nesi fiziškai ir svarbiausia morališkai pasiruošęs maratonui. Pasakysiu dar daugiau, kad Lietuvoje Gintas turi fizinio parengimo trenerį. Treneris Mindaugas Pocius, ruošia mūsų sportininką ekstremaliam išbandymui, ir rezultatais Gintas yra patenkintas, mat jo medicininiai rodykliai ir sveikatos parametrai yra puikūs , o tai yra mūsų lenktynininko geros formos geriausias įrodymas. Jei norit, galiu pasakyti dar daugiau: Gintas yra visiškai ramus ir nejaučia jokio nerimo. Į mano klausimą, kas gi vis dėlto neramina: technika, sveikata ar priešstartinė baimė - Gintas tiesiog nusijuokė ir besišypsodamas atsakė: šiemet aš esu ramus dėl motociklo, nes turėsiu pakankamai laiko susivažiuoti su juo, tai yra priprasti prie technikos, pernai tiesiog tokios galimybės nebuvo ir pilnai susidraugauti su motociklu teko tiesiog lenktynių metu. Šiemet man neramu tik dėl to, kad nespėsiu laiku gauti iš tiekėjų individualios motoamunicijos lenktynėms, bet ir tokiam scenarijui esu pasiruošęs.
Man dar ilgai norėjosi kalbinti Gintą, man buvo viskas įdomu. Tarkim smalsu buvo išgirsti atsakymą į mano klausimą, o kaip ten tos moterys, kaip gi važiuoja jos, kodėl moterų motolenktynininkių rezultatai būna žymiai aukštesni už vyru? Čia Gintas plačiai nusišypso ir pasako nežinau, pats matydamas jas trąsoje nusistebiu iš kur tiek ištvermės? Bet, tęsdamas savo pasakojimą, atsako, kad tai yra visų pirma racionali puiki motociklo valdymo technika. Pasirodo sėkmingai įveikti Dakarą visiškai nebūtina turėti stiprius raumenis ir moterys yra to įrodymas, noriu tik pridurti, kad LAIA SANZ lenktynininkė iš Ispanijos yra pasaulio mototrialo čempionė, štai jums ir atsakymas, kokios moterys favoritės finišuoja ilgiausiame pasaulyje maratone.
Dar kai paklausiau Ginto apie techniką, ar pilnai patenkintas jis motociklu, ar stipriai Ginto motociklas skiriasi nuo lyderių? Ir vėl matau Ginto plačią šypseną. Dėl savo motociklo esu ramus, o technikos skirtumas yra didžiulis, visų pirma dėl to, kad lyderiai važiuoja su žymiai brangesne technika jų klasės motociklams yra leidžiami begaliniai konstrukcijos perdirbimai, ribojamas tik darbinis turis, Ginto gi motociklas yra visiškai serijinis, tik su keliais leidžiamais patobulinimais. Aišku lyderių motociklo paruošimas kainuoja kelis kart daugiau ir reikalauja didžiulės mechanikų priežiūros komandos. Kalbėdamas apie tai, lenktynininkas pabrėžia, kad yra patenkintas apskritai turintis galimybę galinėtis lenktynėse.
Kai paklausiau Ginto, ar norėtų važiuoti komandoje, atstovaujančioje Lietuvą? Jeigu įsivaizduotume, kad Lietuva skyrė lėšų lenktynėms - ar atsirastų šiuo metu mūsų šalyje žmonių, sugebančių garbingai atstovauti Lietuvą? Tai aišku - atsakė Gintas. Deja apie pilną lietuvių komandą šiandien galime tik pasvajoti. Šiandien gi aš esu laimingas, kad turiu galimybę atstovauti Lietuvą ir tikiuosi, kad tūkstančiai gerbėjų stebės mano pasirodymą, man tai yra labai svarbu, pasakė Gintas.
Štai koks jis mūsų Dakaro dalyvis. Manau dabar, kada jūs išgirsite lenktynių žinių reportaže apie lietuvį - suprasite apie ką eina kalba ir kiek daug sunkumų tenka ištverti mūsų Dakaro favoritui Gintautui Igariui.
Pokalbį jums pateikė Lietuvos Enduro klubo narys
Rushanas Africa
Gyvenimas gražus...
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
ralis tik prasidejo.