Nežinau kaip ten su tom nuotraukom, Algi.
Įdomu, tik Tau neatsidaro, ar ir kiti nemato? Duokit žinot, nes aš tai matau
Birželio 24, trečiadienis Rytas išaušo gražus-nepagiringas, skant.
Moteris kompanijoje dažniausiai yra kultūringai saikingo alkoholio vartojimo garantas
.
Nors pasirodo, kad vieno viskio butelaičio buvo mažoka, o dviejų - per daug. Laurynas paliko pusbutelį latviukui, kad po Joninių sveikatą pataisytų.
Surengę konsiliumą nusprendėme, kad atsisakome pradinio plano link LV-RU sienos judėti žvyrais ir sieną kirsti Pededze - Brunishevo perėjos poste.
Pradinis variantas tokis:
O gavosi štai tokis:
Argumentas paprastas kaip trys kapeikos: jokio aiškumo kiek laiko užims pati sienos perėjimo procedūra, o dienos planuotas atstumas 550 km.
Be to turėjau numatęs keletą lankytinų objektų: Pečioros vienuolynas, Maly kaimelis, Izborgsko tvirtovė, Pskovo kremlius, Trutnevo ola, kas savo ruožtu irgi turėjo užimti nemažai laiko.
Todėl detales palikome ateičiai, kai bus aišku kaip ir kada atsidursime Rusijoje.
Pajudėjome po lengvų pusryčių 9.20, įvedę navigatoriuje greičiausią kelią iki Sankt Peterburgo.
Prie sienos perėjos Grebnevo - Ubylinka buvome po valandos. Gan greitai susitvarkę latviukų pusėje laukėme kol dokumentus pasiims Mardosas.
Laurynas, kaip tikras vyras, pasiūlė judėti rusų pusėn. Tikėjosi, kad netrukus prilėks ir jis. Tačiau jam braliukai nebuvo labai mielaširdingi.
Sakyčiau visiškai priešingai. Mardosą patrumpino dėl neva nesumokėtos baudos už KET pažeidimus.
Tik po gero pusvalandžio įtemptų derybų ir Lauryno žavesio blyksnių, susimokėjęs antrąkart baudikę, visas piktas ir sušilęs kaliega Lauris privažiavo į rusų postą.
Ten visokių deklaracijų, registracijų pildymai ir 12.20 mes įvažiuojam į Rusiją.
Nuotaikos kažką lankyti kaip ir nebėra, tad mušam į gps'us Kniazevo ir minam link nakvynės vietos.
Degalinė, "nesveiki" priešpiečiai burgerinėje, parūkymai, ir apie šeštą valandą įlendam į Piterį.
Pasikoreguojam maršrutuką ir priemiesčiais braunamės link Peterhofo.
Pakeliui turime progą stebėti kaip, užblokavę automobilių eismą, manevruoja geležinkelio sąstatai.
Mes su mocais, tai užsiimam vietas parteryje prieš pat šlagbaumą ir gerą pusvalandį pliurpiam su vietiniu "dačnyku" (mūsiškai sodininku).
Taip be jokių didesnių stresų ir nuotykėlių pasiekėme nakvynės vietą. Odometras rodė
494 km. Koordinatės: N59°51'04.6", E29°53'47.0" .
Šeimininkai labai malonūs ir paslaugūs. Iki Peterhofo atstumas tik du šimtai rublių taksi
.
Tad jeigu kam bus įdomu, galėsiu duoti tiesioginius kontaktus.
Pačią vietą vertinčiau 10/10, nežiūrint į tai, kad komfortiškai ten galima apsistoti dviem žmonėms.
Gan įdomiai susivartė nakvynės paieškos. Kuzavui buvau užsakęs viešbutuką per tą patį booking'ą. O man šitą namuką surado draugė iš Piterio.
Nežinau kodėl, tačiau gyvenime sutinku tik gerus ir labai gerus žmones. Turiu tokią Dievo dovaną
.
Taigi su Jelena susipažinom prieš penkis metus Kolos pusiasalyje plaukdami nepaprasto grožio upe Kutsajoki. (jei kam įdomu, čia to plaukimo fotkės:
https://goo.gl/photos/Q5TJphpohD85Gv6aA)
.
Jelena buvo atvažiavusi į Lietuvą žiemą, po to birželį. Priėmiau lietuviškai
.
Taigi Kniazeve manęs laukė siurprizas. Maža to, kad už dvi nakvynes Jelena jau buvo sumokėjusi, tai negana to, trečiadienį vakare atvažiavo mūsų visų "kultūrinti" su dviem didžiausiais maišais gėrybių.
Pradedant įvairiausiom salotom, dešrom ir sūriais (Džiugas, beje, irgi buvo), baigiant saldainiais, šampe, brendžiu ir vaisiais.
Ir visa tai pateikė kaip dovaną. Pinigus imti "na otrez" atsisakė.
Taigi tiek apie nakvynės vietą ir kainą. Šiaip svečių namukas įrengtas be priekaištų, turi savo kino salę, pirtį, dušą.
Bet. Kaip minėjau anksčiau, miegamos vietos tik dvi. Tad lovų problema buvo sprendžiama pripučiamu ir vatiniu čiužiniu.
Truputį užvalgę ir paėmę "ant drąsos" sulipom į Jelenos automobiliuką ir išvarėm "kultūrintis".
Pradžioje ilgai blaškėmės po Peterhofą, kol supratome, kad vakare ten tiesiog nėra kas daryti.
Nors padūkusi Jelena siūlė extremaliai lipti per tvoras ir žaisti slėpynes-gaudynes su apsauga.
Gal buvom per mažai paėmę "ant drąsos", gal suveikė lietuviškas charakteris, bet tokiu pasiūlymu nesusigundėme.
Ir už tai buvome apdovanoti nepakartojama vakaruška ant Piterio "komunalkės" stogo.
Jaunesni forumiečiai greičiausiai nežino kas tas yr komunalkė.
Paaiškinu. Didelis butas, kuriame gyvena kelios šeimos ir naudojasi bendra virtuve, tualetu ir vonia.
Panašiai atrodo namas, kuriame lankėmės, o laiptinės foto tikrai iš ten
Tikrai neperdėsiu sakydamas, kad to dar nebuvau daręs.
Ant stogo valgyti karštus, ką tik iškeptus blynus; gerti alų, šampę, viskį; šliaužioti pirmyn atgal ir tiesiog kaifuoti...
Manau, kad kolegos galėtų daugiau ir vaizdingiau papasakot.
Ypatingai Laurynas
Kai gėrimukai pasibaigė iškeliavom į naktinį Piterį.
Ieškojom ir radom laimę parduotuvėse, kur svaigieji gėrimai buvo parduodami tik todėl, kad užeidavom su "teisingais" žmonėmis; klaidžiojom gatvėm ir kiemais, ieškojom ir radom pakeltus tiltus.
Vienžo laikas bėgo smagiai ir greitai.
Į Kniazevo taksas parvežė prieš penkias. Jau ketvirtadienį...
padrūūūžkė Jelena
о čia visos šios dienos (ir nakties) fotkės
https://goo.gl/photos/kBhh89djLWcZyW528
Prisijungti
Registruotis
DUK
. 
