|
Nu ka? Pavare braliuai savo ispudzius. Kelione istiesu buvo isimintina ir turininga, juo labiau, kad kiekvienas ja suvoke savaip o vienijo visus tai, kad nei vienas is vaziavusio nesigailejo.
O man tai buvo pirma siu metu kelione, kai is namu isvaziavau kelioms dienoms. Nors ir vaziavome mes i kaiminine Sali, bet atstumas iki renginio vietos buvo nevaikiskas. Kas vaziavo grupemis, kas po viena, bet susibegome i kruva visi Lodzeje. Is Lodzes mes vel isvaziavome skirtingomis grupemis arba po viena. Vaziuojant i prieki oras pasitaike motocikletiskas, vaziavosi gana lengvai ir komfortiskai, as, kaip ir daugelis pasirinkome vietines reiksmes kelius. Atstumas nuo namu iki renginio sudare apie 900 km. O dar man buvo malonu suvokti tai, kad nuo renginio vietos iki Vokietijos buvo viso labo tik 40 km. Ir Cekija buvo cia pat. Butent del sitos priezasties i rengini privaziavo enduristu is daugelio Europos saliu. Keista buvo matyti tiek daug vokieciu ir austru vienoje vietoje, po musu Afrikieciu suvaziavomo keistai ziurejau i lenkus, kad ju buvo daugiausia ir kaip ne keista, kad nebutinai jie turejo daug gerti. Didziule motociklu ivairove, kuriu dauguma buvo enduro, cioperiu, britvu ir kitokios pakraipos mocu buvo visiskai nedaug. Galiu drasiai teigti, kad IZI Meeting yra enduro renginys, juo labiau, kad organizatoriu siulomi marsrutai buvo skirti butent enduro mocams, lenviems ir sunkesniems.
Idomu man buvo stebeti zmones uzseniecius, su malonumu apziurejau tecnika. Sakyciau pabuvoti tarptautiniame renginyje yra naudinga kiekvienam enduristui, maciau ten daug idomiu asmenybiu. Savotiska atmosfera, palapiniu formatas, maistas be apribojimu ir galiausiai lankytoju akupuota pilis, kur galima liesti viska ir net miegoti bet kur, jei tik surasi sau tinkama vieta, nors ir ant senovinio stalo ar karaliskos lovos.
Jau pries rengini buvau prizadejas sau ivaziuoti i Vokietija. Ko gero sestadienio siulyti marsrutai man buvo neaktualus, del to, kad turejau savo nuostata.
Taip sestadienio ankstyva ryta su Jolanta dviseda uzstateme pirmaji Vokietijos miesta Gerlitz, na o po to jau pagal aplinkybes, gilyn i sali- tokia nuostata mes buvome nusibreze sau.
Vaziuoti nuo renginio vietos Jolanta pasiule trumpeusiu keliu, ne asfaltu, taip as nesukydau ne asfaltu. Taip mes ir vaziavome, kol navigatorius rode trumpiausia kelia. Smagu buvo vaziuoti misko takeliais, tarsi mes butume vaziave Lietuvoje, bet sutikti zmones buvo panasus i turistus keliautojus ar tai dviratininkus keliautojus, na o nedideles gyvenvetes buvo visai nepanasios i lietuviskus kaimus. Deja reikia pripazinti, kad Lenkijos kaimas yra zenkliai civilizuotesnis uz musu, na ir girtu zmoniu visiskai neteko sutikti. O vaziavom gi mes toli grazu ne turistu lankomais keliais, tiesiog sutikti zmones atrode tvarkingai su gerais dviraciais arba siaip tvarkingai gerai apsirenge. Visa tai neleido pamirsti, kad esame ne Lietuvoje. Galiausiai pravaziave per apleista karini dalini, mes islindome i asfaltuota kelia. Tiesa kertant eilini griovi vaziuodamas vienas pagavau batona pristabdes nepasiekes zemes, bet tai buvo tiesiog mano misko keliones niuansas praejes be pasekmiu.
Toliau seke rajonines reiksmes jau asfaltuoti keliai. Nustebino labai tai, kad ivaziuojant i Vokietija is Lenkijos, buvo nedidelis zenkliukas informuojantis, kad ivaziavome i kita Sali, bet daugiau jokio skirtumo nepastebejau, iskirus tai, kad sutikti automobiliai buvo vokiskais valstybiniais numeriais. Vaziavome mes gilyn i Vokietija rajoniniais keliais ir greituminiais autobanais, nerejosi isbandyti viska. Norejosi uzeiti i didesni prekybos centra ir prazabaliuoti po prekybos sale pasiziureti ir paliginti klainas. Vokietija suvokiu, kaip labiausiai issivysciusia pasaulio Sali, tad ir noriejau apciuopti kuo daugiau per viena diena. Na ir pasirodo ipatingo nieko nepamaciau. Tiesiog vaziuodamas geru motociklu pasineriau i vokiskla atmosfera, pamaciau didziulius kamscius ir stovincius jame greitaeigius kabrioleta Ferrari ir greitaeigi Lamborgini, pamaciau tvarkingus, svarius automobilius, gerus kelius ir svarias- tuscias sestadienio gatves.
Prasuke per vokiecius 150 km, pasukome Cekijos link ir cia vel kitoks reljefas, kitokie uzrasai ir truputi didesne netvarka, bet tik truputi. Cekijoje teko papietauti ir net apsilankyti ir apsipirkti mums lietuviams legendiniame Lidl cente.
Visumoje, pamateme, kad visur gyvena zmones, nors ir truputi skirtingomis salygomis, bet gyventi visur galima. O dar pamateme, kad Lietuva atrodo ne taip ir blogai, mes nors ir pamazu, bet tobulejame. Net gi pats faktas, kad taip- be jokiu ceremoniju galejau sau leisti su motociklu, apsilankyti keliose salyse. Ta diena po Vokietija ir kalnuota Cekija prasukome beveik 400 km.
Sekmadieni 10 ryto startavome i namu puse, su nuostata apsipirkti Lenkijoje arciau namu. I garaza ivaziavau 23 valanda, ta diena dviseda ivekes 1030 km. Sakyciau, tai yra nemazai, turint omenyje, kad vaziuoti buvo itin salta.
Po tokios keliu dienu keliones esu patenkintas savo naujoju motociklu ir tai, kad as apskritai vaziavau i Izi Meeting 2016.
Rushanas Enduro
Gyvenimas grazus...
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
