Labas visiems. Kadangi pas Afrikiečius, ieškodamas atsakymų į man rūpimus klausimus, lankausi dažnai, jaučiu pareigą prisistatyti ir apie save papasakoti.
Esu Giedrius iš Rokiškio. Man 42 metai. Šiuo metu sveriu 95 kg, nors prieš metus svėriau 112 kg. Mečiau svorį, kad busimas ir pirmas mocas nesulūžtų
.
Pirmą dviratę motorinę transporto priemonę vairavau, gal nuo 10 metų, mopedą „Ryga“. Tokia su minamais pedalais, su dviem bėgiais jungiamais kairia ranka ir sparnais dengiančiais ratų šonus kokius 10 ar 15 cm. Su tuo mopedu dar mano tėtė savo laiku važinėjo. Kadangi mopedo rėmas buvo surūdijęs ir tais laikais dažų pasirinkimas buvo neprabangus, tai teko pavargti, visą peršveisti ir nudažyti gautais ryškiais oranžiniais dažais. Buvo džiaugsmo pilnos kelnės
. Vėliau tėvukas parūpino mopedą „Karpat“ forsuotu varikliu, kurį buvau perrinkęs ne vieną kartą. Pamenu, nesulaukęs grįžtant tėčio iš komandiruotės, kad greičių dėžės kažkurio dantračio veleną, kuris per saldiką išlenda lauk, suplonintų, pats susiploninau „šmirgelio“ pagalba. Važiuoti tai norėjosi. Tepalas kažkaip stebuklingai variklyje laikėsi. Mano pagalbininkas technikos klausimais buvo ir dabar yra mano tėtė, inžinierius, savo laiku turėjęs „Jawą“, žaidęs motobolą, dalyvavęs orientacinėse varžybose ir taip toliau. Tai man gelbėjo mopedo ypatumuose, nors tekinti „šmirgeliu“ pritarimo tikrai būčiau negavęs
. Po to automobilis „Golfas“, darbas, šeima, statybos, skyrybos, naujas hobis tapyba, nauja šeima, vėl statybos ir motociklas liko giliose svajonėse.
Prieš metus įvyko prabudimas. Nežinau net kaip, bet intensyviai pradėjau grožėtis motociklų skleidžiamu garsu interneto platybėse, ypač vienkaušių. Kaifuodamas peržiūrėjau, po keletą kartų, beveik visus rastus APLus, susipirkau pilną aprangą (trečdalis moco) galvodamas apie žvyrą, nešlapius miškus ir pievas. Akį patraukė Raudona XL 600 V, nes matuojantis į 650 netilpau, su titaniniais AT lankais, galiniu R18 Honda XR ratu (tai sužinojau iš Dainiaus „Mitas“ nuvažiavęs padangų) nuo ko TA yra aukštesnis ( Anglo priburta) ir Araw duslintuvu, kuris skleidžia man malonesnį garsą nei originalas. Kadangi esu 186 ūgio, tai reikėjo aukštesnio moco, kad keliai bako išimose tilptų, galėčiau žmoną trumpam pavėžint, mocas nesulūžtų
, kaip naujokui per galingas nebūtų, sutaupytų pinigų pakaktų ir būtų kuo labiau patikimas, nes aš jau toks žmogus, kad ką įsigyju tai trinu iki galo. Kadangi variklis, pakeitus žvakes, dirbo pakankamai gražiai, nors ir kiti TA niuansai su aprašymu skelbime šiek tiek skyrėsi, jį nupirkau. Tiesa pardavėjas iš Gedvydžių 15 nelabai patiko. Vis tik „suktas“.
Parsivežiau, praardžiau. Posūkių lemputės į lizdus įrūdijusios buvo, rankinio stabdžio varlytė neveikė, kairės pusės kojelė sulinkusi. Nieko keisti nereikėjo, viską restauravau. Beje kojeles abi platinau ir ilginau, nes originalios tikrai per mažos. Garažas namuose, šiltas, tai kiek sugebu tvarkausi pats. Pagal kairį apsauginį TA lanką matosi, kad TA buvo kietu gruntu čiuožęs. Pakeičiau filtrus, tepalą. Akumuliatorių tikriausiai teks dar kartą pakeisti, nes nepasikonsultavęs su "inžinieriumi"
(tėte) automobiliniu pakrovėju, be varžos, pakroviau
. Inžinierius patarė krauti per lemputę. Pas afrikiečius užmačiau keltuvą ir kažką pats, iš turimų resursų, kitaip pasigaminau. Galėtų būti stabilesnis, bet veikia. Pakėliau priekinį sparną, apie 3,2 cm, su išardytais kažkokios stambios grandinės nareliais. Vėliau pabandysiu įkelti foto. Dar konstruosiu galinius "dėžių" laikiklius, kurie tarnautų, kaip plastmasių ir posūkių apsauga, nes tikriausiai nebūsiu keliaujantis. Kaip pats sakau mano stilius bus parketinis krosas. Lengvas miškas, lengvos pievos ir lengvi žvirkeliai. Na o dabar po truputį judinsiu TA lauk, nes pavasario laukti per daug sunku
.
Giedrius (Pakeleivis).