AfricaTwin.LT

Tikiuosi į motociklizmo temą pataikysiu
Pusiau spontaniškai, pusiau planuotai labai užsimaniau į kalnus, o tam atsirado ir atostogų savaitė - ne trumpiau, ne ilgiau. Kur tu čia žmogus per tiek laiko nulėksi, ale reik bandyt.
Sustūmiau alp-šmutkes į krūvą:


Viena moco dėžė buvo dedikuota spec inventoriui, kuris sėkmingai beveik visas sutilpo:


Sakau BEVEIK viskas tilpo, tačiau visgi lazdos ir ledkirtis buvo pritvirtinti lauke. Tai buvo vienintelis 'styrojęs' bagažas išorėje, labai vengiau bereikalingų rakandų lauke.


Na ir šeštadienį ryte pasileidau į kelią. Nuobodoka Lenkija, plati Vokietija ir iki pat Šveicarijos buvo nuobodus 'darbas' už vairo. Kaip fūristas beveik, tik nakvynė turistiška.


Šveicarijoj specialiai važiavau be greitkelių, kad išvengt vinjetės pirkimo, o tuo pačiu bent truputį pasidžiaugt kelione, o ne tik minti greitkeliais. Keista buvo kai navigacija 300 km atstumą įvertino 6 valandomis. Galvojau grybauja, ale realybė parodė tik kad viršijant greitį pavyko atstumą padaryti per 5 val. Kelias vingiuoja pro tipinius alpių miestelius su savita architekrūta, bet labai niekur nestoju, nes turiu tikslą. Lemano ežeras toks traukos objektas, renkuosi kelią pro jį.


Toliau jau vakarėjant įkertu į Prancūziją, važiuoju pro alpiakų Meką - Šamoni miestelį, vingiuoju keliais aukščiau, kuo aukščiau, kad paskui tektų mažiau eiti pėškom. Sekmadienio vakare palieku mocą aukščiausiam įmanomam taške, prie kažkokio kalnų viešbučio. Susitariu, kad galiu palikti žirgelį 'nakvoti' keliom dienom. Pats pakuojuosi, persirengiu, susidedu visą mantą į kuprinę ir jau apie vidurnaktį patraukiu aukštyn. Pakylu tą naktį nuo 1600m iki 2300m ir statau palatkę, nes tolimesnio takelio tamsoj neberandu. Naktį kerta lietus, o aš džiaugiuos, kad nelabai rimta palapinė atlaiko jį. Ropščiuos lauk ir kylu iki kitos stovyklos 3100m aukštyje. Oras nevasariškas, rūkas, lyja, o kirtus 3km ribą, lietus pavirsta į sniegą.


Pasiekiu trobelę-viešbutį, kur būriuojasi internacionalas - visokio plauko turistai, alpiakai ir šiaip nuotykių ieškotojai. Vietą namely reik rezervuot, o ir kapeiką kainuoja. Aš tai žmogus paprastas - jungiuosi prie laukinės gamtos mylėtojų


Lauke kala sniegas ir apskrita 'nepogoda', o viduj idiliškai šilta ir jauku, nesinori nosies kišt laukan.
Kitą rytą situacija kiek keičiasi - oras pradeda bent retkartėmis blaivytis, atsiranda 'langai' kai matosi kalnų kontūrai ir svarbiausia - kelias kur eiti! Išgirstu kalbant lietuviškai, čia nemaža lietuvių grupė grįžo vakar iš ten, kur aš šiandien kopsiu. Jie neįveikė kelio iki 3800m stovyklos, apsisuko kažkur pakeliui - skundėsi oru, sniegu, vėju, dar belekuo.. Kaip supratau vedini vieno gido, keliavo pirmą kart kalnuose besilankantys, per Makalių organizuotu turu. Na ką gi, gerbiu tuos kurie neina ragais-nagais nesuprasdami kur, ir sugeba laiku apsisukti. Nėr čia kur juokauti, kalnai avantiūrizmo neatleidžia.
Pamiršau pasakyt, kad čia maršrutas (pats paprasčiausias) į Monblaną. Viena pavojingesnių vietų - didysis kuluaras (grand couloir) šįsyk visai nebaisus, nes užneštas sniegu. Šiaip jame nuo saulės įkaitę akmenys pradeda nejuokingai byrėti ir kasmet užmuša labai nemažai avantiūristų. Todėl patartina tą vietą įveikinėti anksti ryte, kai saulė dar nestipriai šildo. Šįkart einam vėlai ryte, tačiau šviežias sniegas ir rūkas - ne tos sąlygos, kurios keltų riziką šioje vietoje. Vis tiek psichologiškai bėgu per kuluarą kaip stirna, o toliau brendu jau kaip briedis


Išties sniego netipiškai daug, ši dalis normaliai vasarą yra uolinis maršrutas, tik jau šįkart įveikinėjama su 'katėm', besilaikant už kartkartėmis prikabytų lynų pasisaugojimui. Eismas nemažas, visgi turbūt tai populiariausias Europos kalnas.


Chatą 'Refuge du Gouter' jau pasiekiame taip vadinamoje 'šiknoje' - kai nieko beveik nesimato. Gelbsti vedanti virvė, nes nors žmonių nemažai, takelis momentaliai užpustomas.


Pats lipimas užtruko neilgai, tai lieka visa diena poilsiui ir pasiruošimui kitai dienai. Labai visi tikisi, kad oras pagerės, nes tokiu oru eit į viršūnę tiesiog neįmanoma. Ši trobelė yra paskutinė civilizacijos sala 3800m aukštyje, iki Monblano viršūnės (4810m) paliekant 1 km aukščio pakilimą. Čia statyti palapinių griežtai nebegalima, gręsia baudos ir t.t. Bet ir oras toks ką aš žinau - net šuo nebėgtų į vestuves senos kalės. Tai džiaugiuosi civilizacija, nakvojam hostelio tipo lovose, gaunam šiltą vakarienę - žodžiu lepinuosi kaip kurorte
Dar prieš 2 val nakties visi keliasi, rengiasi - verda namelis. Aš jau 2 val su visa ekipiruote stoviu laukiu veiksmo - eisiu paskui ką nors. Turiu paminėti, kad normaliom gero oro sąlygom iki viršūnės eina išmintas takelis, reik tik jėgų, biškį šalto proto - ir viršūnė pasiekiama normaliam mirtingąjam. Eiti 'solo' kaip aš susigalvojau - nieko naujo, daug kas taip daro, nes vis tiek nors eini vienas, esi kaip ir ne vienas - aplink daug grupių, žmonių ir pan. Šį kart tai visai kita situacija, sniego dafiga, viskas užpustyta, lauke - kosmosas - nieko nesimato. Išeinam.


Kažkas eina pirmas, aš koks dešimtas. Bendrai patraukia gal 30 personų. Sako gerą gražią dieną į viršūnę sulipa net keli šimtai, bet ten maršrutų yra ne vienas ir ne du. Aš einu tikėdamas tuo pirmuoju, ale jaučiu pjaunam grybą - šlaitas darosi nebesaugiai status, kartais šonuose neprognozuojami plyšiai (kurių šiam maršrute teoriškai galima išvengti). Suprantu, kad jis eina pagal jausmą, o kažkur už nugaros išgirstu stebuklingai kalbančius, kad kažkas turi GPS track'ą. Atsiskiriu nuo avantiūristų, prisijungiu prie GPSistų. Pradeda švisti, atsiranda matomumas, darosi jaukiau. Ale vėjas nežmoniškas, pusto kaip kur Šiaurėj. Iki viršūnės likus 400m yra tokia laikina užuovėja - visi susigrūda ten, kad nuspręst savo likimą.


Merginos aunasi batus, šildo nušalusias kojas, visi tirta - panašu, kad nelabai sėkmingai klostosi kopimas. Nebėra mano tikėtosi praminto takelio - einant 'solo' ir dar pirmą kartą, tai vienintelis garantas. O ir nesu aš kietas alpiakas arba durnas avantiūristas, kad varyt ragais įsirėmus į kalną. Atsiranda lenkas, kuris pasiūlo man susirišti ir varyt viršun. Viena grupelė pabando, bet po pusvalandžio keikdamiesi varo žemyn - nepogoda. Mes su lenku sulipam vieną keterą, bet anas biškį man irgi kažkaip neužtikrintai eina - varo stačiai šlaitu, kur reikia ketera.. nekelia pasitikėjimo. Likus 300m iki viršūnės, lenkas sukasi į mane ir sako - basta, toliau aš neisiu. Matau, kad nebenoriu eiti ir aš pats. Labai nemėgstu pasuoti, tuo labiau kai didžioji dalis kelio įveikta. Suprantu, kad ne šiandien, ne taip, ne dabar. Per daug rizikų, aš tiek nesu pasiruošęs ir per daug myliu gyvenimą. Vėjas nešioja telefoną, bandau su pirštinėm fotkyt kiek gaunasi. Pradedam leistis. Ant plato jau vėjas ne toks stiprus, beveik atrodo idealus oras viršūnei. tačiau iš mūsų grupės tik 2 nuėjo į viršūnę, tikiuosi jiems pavyko. Užrašai ant striukės, kad priklauso kalnų gelbėtojams, leido man suprasti, kad vyrukai žino kur eina ir kaip ten nueiti... na o man teks atvykti čia dar kart. Būtinai!






Ta diena buvo ilgiausia: ilgas kopimas ir daug ilgo laukimo. Tik prieš piet pajudam žemyn, prasukinėju juostelę atgal - viešbutis 3800m, leidžiuos iki palatkės 3100m. Susirenku palatkę, atsisveikinu su kai kuriais naujais pažįstamais, leidžiuos iki 2300m, kur prasideda traukinuko bėgiai. Palei bėgius iki moco - jau temstant susikraunu daiktus, man mocas jau buvo civilizacijos viršūnė! Pajudu jau beveik sutemus, noriu sustot nakvot kur nors gražioj vietoj. Aišku vėl sukirba tas Lemano ežeras. Na, jis senas pažįstamas iš Šveicarijos pusės, todėl judu į prancūzišką pakrantę ir randu vos ne idealią vietą laukinei nakvynei, grynai kažkur priešais Lozaną.




Ryte pažadina berniukas - pliažo prižiūrėtojas. Pasirodo čia pliažas Na mes taip mandagiai - bonjour - bonjour ir prasilenkiam. "Bomžas" pagalvojo berniukas. "Berniukas" pagalvojo bomžas
Toliau judu jaukiais Šveicarijos keliukais, serpantinais, miesteliais. Neturiu jokio tikslo - tik saugiai namo. Pamatau kažkokį aukštą beždžionių tiltą - sustoju, pasivaikštau. Mocai birbia visur spiečiais - tie alpių serpantinai traukia kaip medus visus. Labai smagiai sueina Šveicarijos alpės, dar prasuku ir pro Lichtenšteiną, nes nesu buvęs. O poto - jau darbiniai kilometrai per Vokietiją, Lenkiją.




Lenkija yra papildomas 1000 km pakeliui į Europą ir jei ne vienintelis teigiamas dalykas - tai būtų vienas vargas. O tas teigiamas dalykas yra afigiena fliakų sriuba!
Ir dar pelergonijų fone


Atsiprašau, gavosi ilgai. Bet jei nepatinka kalnai ir mocai - neskaitykit
Kam patinka, yra daugiau foto ir keli nekokybiški video:

https://photos.app.goo.gl/HsQg2505QJBFmJYx1

Sveikas Pauliau,
nerealiai, kaip viskas čia įdomu ir aktualu man. Skaitau ir negaliu patikėti... Kada Tu čia bandei šturmuoti Monblaną? Kadangi aš buvau labai panašioje situacijoje- tik šiandien grįžau iš Šamoni, tik šį kartą be motociklo (busiku su draugais). Mano bandymas buvo praėjusį sekmadienį t.y. 07-23 d. Grubiai, mes vakare pasiekėme Gouter, tačiau ryte dėl labai stipraus vėjo eiti neišdrįsom (be to mūsų tarpe buvo mergina, nors realiai sprendimas buvo priimtas ne dėl jos... ). Mūsų du kolegos dar bandė, pasiekė 4600 ir taip pat sugrįžo. Tą dieną mūsų žiniomis lyg nesulipo niekas. Taigi, man šis klausimas lieka atviras, todėl gal kada suvienysime jėgas?...
Pagarbiai, Tomas

_________________
IBA #53028

Brr:) Tau ziemos mazai? O siaip super!! Pagarba!

_________________
a.k.a. Kos

O geras mažas pasaulis..
Grįžau aš penktadienį vakare. Tavo minimą sekmadienį aš atvykau į vietą ir nakvojau apačioj Nid d'Aigle, kur traukinukas privažiuoja. Mes prasilenkt turėjom kažkur pirmadienį Tete Rousse, aš ten atėjau apie piet ir išėjau viršun antradienį ryte. Girdėjau lietuvius, bet kalbėjau tik su gidu, nepamenu vardo - Rolandas, Romualdas, Renaldas..
Kitą kart tai būtinai reik bandyt, tik matau, kad šiemet neturėsiu laiko. Atostogos bus Kaukazo kalnuose - kiek aukščiau, bet su patikima kompanija. Čia taip individualiai kažkaip avantiūristiškai ir neorganizuotai gaunasi..
Nežinojau Tomai, kad pats prie kalnų esi.. kada paplepėsim prie progos

Vyručiai, aš apšalęs...
Susiskaitė/susižiūrėjo vienu ypu.
Liko kažkoks nebaigtumo jausmas.
Norisi dar ir dar.
Juolab, kad iš pirmo žvilgsnio, lyg ir visiškai nesuderinamos stichijos...
Nuoširdžiai tikiuosi, kad mocų/kalnų simbiozė bus pratęsta.
Su didžiausiu nekantrumu lauksiu kitų aprašymų.

Pauliau, eilinį kartą nesiliauji stebint. Ačiū, kad nepatingi pasidalinti savo nuotykiais

_________________
А ты тормоза смазал?

Negaliu komentuoti to, ko neišmanau . Bet įspūdinga...

_________________
RD04, 1992m

Achrenet...malaciai
Pauliau,itariu turetu buti daugiau graziu nuotrauku is kalnu..
Tomai ir tu nepasididziuok aprasyma...

_________________
Gero vėjo...

Ketai pavariai

Pasirodo mes nusileidome, o Tu atvarei, nes mes sekmadienį apie 15 val. jau važiavome traukinuku žemyn... Tą didelę lietuvių grupę sutikome kai leidomės- jie tuo metu kilo į viršų. Kadangi dar visą savaitę buvau Chamonix, tai buvo minčių bandyti antrą kartą, tačiau per savaitę taip oro ir nebuvo. Draugai penktadienį varė lipti į kitą viršūnę, tai ryte dėl vėjo net pakelėjai nedirbo.
Man pateikti aprašymą kaip ir nėra apie ką, kadangi šias atostogas praleidau be motociklo. Mano tikslas buvo užlipti į Monblaną, tačiau šį kartą nepavyko. Kalnuose praleidau dvi savaites- pirma buvo palanki lipimui, tačiau neturėjau aklimatizacijos, kai padariau aklimatizaciją- nebuvo tinkamo oro. Šiaip tikrai geras laikas, su naujomis patirtimis...

_________________
IBA #53028

Wau čia yra pyzdėc aš apakes, po kalnu jau visai jėgu neturėjo likti dar su tokia mityba po to dar su baiku namo. Bičas tau tik i speceales pajegas Respect!!!

linksminatės, lekiam kada kavos ant kokio kalno
Gucul - nuoroda į nuotraukas pirmo posto pabaigoje.
Tomai - supratau, oras toks dalykas kurio nenumatysi. Reikia turėt arba sėkmės, kad užtaikyti ant gero oro, arba daug laiko ir laukti kur nors netoliese jau su aklimatizacija. Bet bandyti verta, manau ieškosiu vėl progų ten nulėkt.
Jūs dalinkitės savo kelionėmis, tikiu važiuojat nesustojat - ieškau idėjų ir įkvėpimo tolimesniems nuotykiams

Lenku galva. Prasivaziuoti su mocu toli yra reikalu. O cia nulipus nuo moco dar trenktis i nezinomybe ir vel ant moco. Man tai nesuvokiama.
Rushanas Enduro
Gyvenimas Grazus...

„:) linksminatės, lekiam kada kavos ant kokio kalno“

Galima konkrečiau?