Kažkaip senokai jau galvojom apie tokią nedidukę išviką po Lietuvą su tarpine stotelie nakvynei Antalieptėje. Aukštaitijoje yra pakankamai lankytinų vietų, o ir keliukų smagiam pasivažinėjimui netrūksta. Vis galvojome, kad tai bus vasara, bet neišlaikėm ir išvažiavom vakar. 2015.02.21 Oras pasitaikė puikus. Tikslas buvo lengvai pasivažinėti aplankant lankytinus objektus. Kadangi važiavom tryse tai norėjosi turėti galimybę pasikalbėti važiuojant. Spec įrangos neturėjome ir galvojome, kad pavyks pasinaudoti išmaniųjų technologijų teikiamais privalumais, bet šį kartą technologijos nuvylė. Bandėm naudotis spec programėle "Intercom" bet arba nemokėjom teisingai nustatyti arba ji neveikė taip gerai kaip sakoma. Važiuojant lėtai viskas padoru, bet jei greitis didesnis nei 40-50 km/h susikalbėti buvo nebeįmanoma. Nuvažiavę kelis km stojom pasireguliuoti ir va čia aš per savo nepatyrimą nepilnai atlenkiau kojelę ir statydamas motociklą ant kojalės pagavau batoną... Lygioje vietoje... Truputi gėda, bet nieko tokio. Pamoka išmokta. Gaila tik, kad nuostolių buvo. Pabraižytas bakas, užlenkta bėgių perjungimo kojalė ir galutinai nulaužtas priekinis posūkis.
Teko kojalę perkelt per kelis šlicus į viršų nes ėmė liest apsaugą. Bet po trumpo remonto važiavom toliau.
Pirmas sutojimas nusukus nuo kelio Jonava - Ukmergė
Sugriuvusi bažnyčia. Apėjom ratuką, pasidžiaugėm įdomiu objektu ir važiavom toliau.
Pakeliui į Uteną sustojom Leliūnų kaime apžiūrėti bažnyčios. Dauk kartų esu pravažiavęs, bet niekada nebuvau sustojės. Norėjom užeit į vidų bet buvo užrakinta.
Trumpas sustojimas Utenoje suvalgyti argurkinės sriubos ir toliau nebestojant iki pat Antalieptės. Atvažiavę pasikūrėm pečių nakvynės vietoje, susiderinom pas kaimynus pirtį ir išvažiavom pažiūrėt kaip atrodo Stelmužės Ažuolas. Iki šiol nebuvau jo matęs
Pakeliui radom dar vieną ąžuolą, kiek mažesnį bet irgi vertą dėmesio:
Nusukus nuo pagrindinio kelio link stelmužės yra nuostabus keliukas kuriuo vasara būtų puiku dar kartą pavažiuoti. Labai vingiuotas, siauras ir su daug kalniukų. Nesenei buvo atnaujintas ir vienas iš ralio etapų šiuo keliuku:
Stelmužėje buvo ir dar vienas keistokas lankytinas objektas. "Vergų bokštas"
Dar reiktų paminėti (kas matosi ir nuotraukosė), kad ten dar gūdi žiema. Prie Stelmužės ąžuolo buvome vieninteliai lankytojai. Smagu lankyti objektus ne sezono metu.
Grįžtant sutojome papietauti Zarasuose ir jau saulei besileidžiant grįžome į nakvynės vietą.
Po tokios dienos pirtyje praleidom 3 valandas. Buvo neapsakomas kaifas.
Kitos dienos rytą pakilę papusryčiavome ir išvažiavom aplankyti vietinių objektų. Pirmasis - senas vandens malūnas.
Toliau - beždžionių tiltas.
Ir žemėlapyje buvome užmatę netoli esantį kaimelį įdomiu pavadinimu "Madagaskaras". Labai norėjom nusifotografuoti prie ženklo, tačiau jo ten nebuvo
Bet pati kelionė iki madagaskaro tai man buvo įsimintina. Kelias nuo pagrindinio kelio iki pat Madagaskaro - ledas. nusprendėm, kad tikrai bus geriau važiuoti laukais. Va čia ir buvo mano pirmos pamokos endurinimo. Nusikaliau kaip šunytis bet šypsena buvo iki ausų. Pagaliau prisiverčiau (nebuvo lengva) važiuoti atsistojęs ir nebijoti atsukti rankenos. pasirodo motociklas važiuoja kuo puikiausiai ir svarbiausia jam nemaišyti važiuoti buvo įtemptų momentų kai jau galvojau, kad tikrai bus batonas, bet viskas baigėsi gerai. batonų pavyko išvengti.
Po šio nedidelio offroad'o grįžom susirinkti daiktų, pasidaryti arbatos ir pasukom namų link. Pakeliui atsirado nedidelės problemėlės su Tenere, laikinas sprendimas buvo rastas ir kelionę tęsėm.
Vėl išsukom iš pagrindinio kelio ir pasukom link Anykščių. Toks pat smagus keliukas kaip ir link Stelmužės. Anykščiuose aplankėm Puntuką ir šale esančius "Šventuosius Ąžuolus"
Kadangi Tenerė vėl ėmė ožiuotis, o ir laikas ėmė spausti tai nusprendėm niekur daugiau nebesukti, o važiuoti tiesiai į namus.
Reziume: 2 dienos, 410 km. Tobulai praleistas savaitgalis su draugais.
P.S. Dar kartą Ačiū Rushanui už bako tašę. Labai pravertė.
