Sveiki, Mielieji.
Atsiprašau, kad užgaišau su ataskaita. Bet, turbūt, geriau vėliau, negu niekada... Taigi pirmyn
Sugalvojau tokį planą "chuliganą" aplėkti mūsų 3 Baltijos šalis (broliškas? Galvočiau, kad taip.) pajūriu ir pasieniu per...5 dienas (čia vis dėl laiko stokos tokia neilga kelionė atsirado). Primečiau maršrutą, ridą ~2 500 km ir, prisikrovęs daiktų (na, tipo, jeigu kas: suges, sušlaps, reiks nakvoti lauke ir pan.)
, ankstų (kaip visada
), nuostabų rytą pasileidau į kelionę.Pirma diena
Mintinai žinomas kelias Vilnius-Kaunas jokių papildomų emocijų nesužadino, nors šypsena nedingo visą kelią ir pasitenkinimas, koks baisiai kietas motokeliautojas esu, buvo didžiulis. Pasukau į Panemunės kelią ir nuotaika tapo dar labiau šventiška. Juk taip gražu
- Seredžius.Bet čia tik kelionės pradžia, todėl lekiu toliau, mėgaujuosi vaizdais, sustoju pažiopsoti į įdomesnius objektus
-Vilkyškių Evangelikų Liuteronų bažnyčia, toliau Rusnė, Klaipėda, Palanga, Šventoji, LV, Pape... O čia noriu sustoti. Tiesiogine prasme, nes kelionės metu stodavau visur, kur man įdomu arba norėdamas truputį pailsinti savo minkštąją. Pirmą sykį buvau taip nemažos dalies lietuvių išgirtame latvių kaime, jei tris trobas miške galima pavadinti kaimu, ir neradau lengvo "svaigimo" priežasties. Ai, tiesa, svaigimo priežastis dažniausiai nurodoma, kad nėra žmonių prie jūros. Bet juk ir Nemirsėtoj ar Būtingėj jų taip pat nebūna. Bet gal čia galioja kiti vertinimai. Tiek to, gana postringauti, išvados pasidarytos, o rinktis kiekvieno asmeninis reikalas. Tačiau šitoj vietoj turėjau keistą nutikimą, kuris truputį sutrikdė mano kelionės smagų ritmą. Navigacija veda keliu, žemėlapy jis irgi pažymėtas ir turi tuoj tuoj atsiremti į pagrindinę kelią, kai jis pamažu tampa panašus į keliuką, kuriuo tikrai smagu pralėkti su tuščiu motociklu, bet ne su trimis dėžėmis ir beveik plentinėmis padangomis.
. Na, taip nieko baisaus neįvyko, tik minkštai atsiguliau ant šono (žinoma, ne vienas 
) , nes aplink buvo puspelkė, o ir greitis buvo toks, kad ko gero pėstysis būtų lenkęs mane. Pats greitai pašokau, bet plieninį žirgą pakelti nesugebėjau dėl paminėtų priežasčių. Nieko kito neliko daryti, kaip tik nusiimti vieną šoninę ir galinę dėžes, jas nusinešti 50 metrų iki pagrindinio kelio, o tada ir motociklas leidosi pakeliamas. Beje, su lengvesniu mocu didesnių sunkumų iš pelkės išvažiuoti nekilo. Taigi pasidžiaugiau, kd viskas taip baigėsi (prisiminiau Tomo pasakymą, apie naudas keliauti ne vienam:)), pagalvojau, kad tikėjimas (kad jei pažymėta, tai "rimtas" kelias ten ir yra (gal buvo?)) ir realybė ne visada eina koja kojon, nulėkiau tolyn latviškais keliais ir žvyrkeliais, baidydamas žvėris, kurių buvo išties gausiai.
Pirmos dienos planas buvo pasiekti Ziemupę, bet taip gerai važiavosi, tai Liepoja ir Ventspils (
-dvi karvės ) buvo greitai paimti ir prieš akis buvo vienas iš didesnių kelionės tikslų Kolka. Kolka tai Kolka, važiuojasi smagiai, tiesa, jau gerokai vakarėja, todėl pradedu galvoti apie nakvynę ir ieškoti vietos. Taip ir pasiekiu tą Kolką ~22 val. (765 km. nuo namų). Nei vienos sutiktos mašinos, žmogaus, namo, o kelias veik 70 km. Keista. Pasijutau vienišas, kaip vilkas. Bet štai tikslas jau čia ir ieškausi kempingo, motelio, hostelio ar kažko panašaus, truputį nervinuos, bet nestipriai, ir randu kempingą už 5 EUR, kur ir įsikuriu prabangiai vienas 
. Akivaizdu, atostogų sezonas dar neprasidėjęs. Labanakt, nuovargis ima viršų, o ryt laukia dar viena kelionės diena ir daug įspūdžių
Taigi, kelionė tęsiasi jau Estijos teritorijoje, o esminių skirtumų, apie kuriuos taip mėgsta visi kalbėti, kad EST tai jau tikri Vakarai, deja, nepastebiu. Apskritai paėmus, kai kurie vaizdeliai-pijokai, apleistos sodybos, fermos, gyvenvietės ir "rytinis klientų buriavimasis" prie vietinių "supermarketų" visose šalyse vienodas. Tai liūdina, nes ne tokio panašumo, turbūt, norime ir siekiame. Bet gana čia politikuoti ir nagrinėti socialines problemas, kai prieš akis dar daug km ir įspūdžių. Pernu pasitinka mane liūtimi, nuo kurios esu priverstas slėptis buvusios mokyklos pastogėje. Ir kai jau pradedu galvoti, kad reikia trauktis lietaus aprangą, danguje pamatau besisklaidančius debesis. Lukteliu dar keletą minučių ir, lietui nustojus, kelionę tęsiu toliau į kitą "ragą"-Munalaid. Labai gražus keliukas iki jo 
Klausiu, kiek kainuos, jis šypsos ir sako: "For good people Nothing" ("geriems žmonėms-nieko") 
Ten šikinykas nerealiam aukštyje 