Linkėjimai iš Transilvanijos visiems, toliau bandysim lysti gilyn į Turkija...
| AfricaTwin.LT http://africatwin.inforsanas.lt/forum/ |
|
| Rushano pramintais keliais... http://africatwin.inforsanas.lt/forum/viewtopic.php?f=14&t=1237 |
Puslapis 1 iš 1 |
| Autorius: | Edmundas [ 09 Lie 2015, 02:07 ] |
| Pranešimo tema: | Rushano pramintais keliais... |
Linkėjimai iš Transilvanijos visiems, toliau bandysim lysti gilyn į Turkija...
|
|
| Autorius: | Saulius_S [ 09 Lie 2015, 02:13 ] |
| Pranešimo tema: | Re: Rushano pramintais keliais... |
O kur nuotraukos? |
|
| Autorius: | Edmundas [ 09 Lie 2015, 11:01 ] |
| Pranešimo tema: | Re: Rushano pramintais keliais... |
Neleidžia kelti iš telefono.. 
|
|
| Autorius: | Rushanas [ 09 Lie 2015, 11:12 ] |
| Pranešimo tema: | Re: Rushano pramintais keliais... |
O ba na, vat cia tai bent. Sakyciau rimta kelione uzsibrezet. Smalsu butu suzinoti daugiau faktu: keliais mocais vaziuojat, kokia numatoma keliones trukme? O visi kiti dalykai isivaizduoju, kad pagal aplinkybes. Patariu tureti ir gerti daug vandens. Bravo! Rushanas Africa Gyvenimas grazus... |
|
| Autorius: | Edmundas [ 09 Lie 2015, 11:34 ] |
| Pranešimo tema: | Re: Rushano pramintais keliais... |
|
|
| Autorius: | Saulius_S [ 09 Lie 2015, 13:38 ] |
| Pranešimo tema: | Re: Rushano pramintais keliais... |
Tai čia dviese vienu mocu? |
|
| Autorius: | Edmundas [ 03 Vas 2016, 01:21 ] |
| Pranešimo tema: | Re: Rushano pramintais keliais... |
Lietuva – Turkija 2015m. liepos 5d. Pilnai susiruošę ir susipakavę lekiame Lietuvos-Lenkijos pasienio link. Šilta, galvojame, ar prireiks aprangos pašiltinimų, visgi nusprendžiame pasiimti. Pasikalbėjimo įranga sumontuota, tiesa, dar nesuderinta, nesikalbame. Artėjant Varšuvos link jau nebe šilta, karšta, striukes nusirengiame. Pirma nakvynė Varšuvos pašonėje. Kitą dieną pasiekiame Slovakijos Tatrus, atostogos prasideda. Pirmą ir paskutinį kartą kelionės metu nakvojame palapinėje, Tatranska Lomnica kempinge. Bestatant palapinę pasigirsta Lietuvos himno melodija, pamanom, kad vaidenasi, tada susivokiam, kad tai liepos 6-oji, 9-ta valanda, o aplink nemažai lietuvių. Smagu. Vėliau priimame protingą sprendimą ir patogiai išsimiegame viešbučiuose, be jokių išankstinių registracijų, tiesiog artėjant nakčiai per booking.com renkamės iš arčiausiai esančių nakvynės vietų. Vadeliotojai Edmundas ir Irma   Vengrijoje karštis pasidaro nebepakeliamas, jausmas toks lyg karštas ventiliatorius pūstų tiesiai į tave. Vakarop įvažiuojame į Rumuniją, mieste pastebime termometrą +38. Pirmas dalykas į kurį atkreipiame dėmesį – eismas. Visi lekia kaip išprotėję, kaimuose greičio niekas nesumažina. Antras dalykas, kaimų architektūra. Visi namai nuo gatvės pusės aptverti aklinomis tvoromis, su didžiuliais vartais įvažiavimui. Palaipsniui supratome, kad kuo labiau tvora + namas išpuošti, pvz, apklijuoti blizgančiomis ryškių spalvų vonios plytelėmis, tuo turtingesnis gyventojas. Trečia, gamta ten niekam nerūpi, upėse plaukia šiukšlės. Labiausiai išsižiojome pamatę paupy deginamą šaldytuvą, kažkokiu būdu vaikai jį padegė, suaugusiųjų tai irgi nestebino.   Ketvirtą kelionės dieną važiuojame pro Rumuniją. Kelyje daug remontuojamų atkarpų. Vairuotojas nusprendžia sutrumpinti kelią, išsukame į aplinkkelį, navigacija žada puikų kelią. Iš pradžių visai neblogai, po kokio trečio kaimo kelias virsta žvyrkeliu, kuris palaipsniui siaurėja, prasideda ganyklos, tyliu, bet jau neramu. Bet neramu tik man, vairuotojas džiūgauja, aš kantriai tyliu. Kelias virsta bekele, takeliu su gana nemažų akmenų pagrindu. Noriu nulipt, jau nebetyliu, sakau, stok, nueisiu ir pėsčia. O jis man, laikykis stipriai, viskas normaliai, tuoj bus kelias. Bekelė baigėsi upelyje, koks 50 metrų vandeniu, pakeliu kojas, kad batai nesušlaptų, ir tikrai, išvažiuojame į pagrindinę kaimo gatvę! Valio! Toliau žalia, ganyklos, džiūstančio šieno kūgiai, besiganančios avys, arkliai, Rumunijos Karpatai. Vakare mes jau magistralėje, lekiame link Transilvanijos.    Liepos 9-tą mes jau garsiajame Transilvanijos kelyje. Vingiuojame visą dieną, oras puikus, pakilus aukščiau vėsta, pradedame apsirenginėti. Vaizdai nuostabūs, pakilus iki aukščiausio taško, kalnų ežerėlis paskendęs rūke. Motociklistų daug, iš įvairių šalių, prisėdame kavinėje. Mūsų daiktadėžės sulaukė stulbinamai daug dėmesio ir fotosesijų. Taip pat ir klausimo, kiek kuro vežamės bakuose Po puikios dienos, vakare pasiekiame Bukareštą. Sustojame centre paieškoti viešbučio. Ir štai čia prie mūsų atbėga, ne neatbėga, bet griūdamas atlekia kažkoks žmogelis su dviračiu, dviratis skrieja į šoną ir prie mūsų prišoka draugas, pradeda kalbinti, klausia, kur važiuojame, nori kuo nors padėti. Jis irgi turi Africa Twin, tik jau keletą metų nevažinėja. Sužinojęs, kad ketiname pasiekti Turkiją, sakosi, kad ir jis ten buvęs, pradeda žerti patarimus, gąsdina nekultūringais Turkijos vairuotojais, kurie „nemato“ motociklistų. Tikrai neramu pasidaro dėl tos Turkijos. Ir štai čia prasideda kita istorija, pasirodo, mums atėjo metas keisti padangą, galinę. Ir gal tas naujasis draugas žino, kur ją galima nusipirkti šiame mieste. Jis pagaliau atranda nišą, kame galėtų mums pagelbėti. Atsisveikiname jau sutemus, viešbučio dar neturime. Ryte prasideda naujos padangos paieškos. Verkiant reikia tos padangos. Pagaliau atrandame parduotuvę, perkame padangą, dar nekeičiame, prisirišame ir važiuojame toliau, beveik pietūs.        Bulgarija pasitinka ne kokiais vaizdais. Kitoje Dunojaus pusėje lyg grįžome porą dešimčių metų į praeitį.  Iš draugo sužinojome, kad Bulgarijoje yra vienas miestelis vertas dėmesio, Veliko Tarnovo, nutariame užsukti pakeliui. Miestelis tikrai gražus, užsukame pavalgyti. Na, maistas gražus buvo tik paveikslėlyje. Bulvių košės skonis nepriminė nieko, mėsos neįkandome, suvalgėme marinuotus agurkus ir užgėrėme sultimis. Na, gal mes labai išrankūs. Važiuojame toliau, kertame Bulgarijos kalnus, nakvynė viešbutyje kažkokiame miestuke. Viešbučio apačioje „naktinis klubas“, šalia kavinė, einame užkąsti ir vyno išgerti. Edmundas užsisako alaus ir labai ilgai aiškinamės, kas yra užkanda prie alaus. Net virėja iš virtuvės ateina ir siūlo mums salotų, mes laikomės savo ir pagaliau gauname sūrių rinkinį ir dešrytės. Ateina mano eilė rinktis gėrimą, meniu išsirenku vieną iš ilgo sąrašo kokteilių. Vaikinukas už baro sako, kad jis nežino, kas tas kokteilis, pradeda vartyti kažkokį sąsiuvinį, gal receptų?! Ai, sakau, tai gal nereikia man to kokteilio, Martinio turite? Turi! Sulčių? Obuolių... Ne, sakau, obuolių netinka. Gal ledukų turite? Yra! Na va, dar gaunu šiaudelį ir štai, užsitaisau kokteilį Septintą kelionės dieną jau verkiant prispyrė reikalas pasikeisti padangą. Nusidėvėjo senoji visiškai. Ir ko norėti, taigi jau virš dviejų tūkstančių kilometrų sukorėme. Servizų servizėlių ten pakankamai. Paaiškiname, kad pasikeisim patys, tik paprašėme, kad „atpresuotų“ nuo ratlankio . Rankioju žvyrelius iš naujos padangos ir vis mintis viena neduoda ramybės, kirba galvoje. Mąstau sau, Norvegijoje Nordkapą pasiekėm, grįžom, nu nenusidėvėjo ta padanga, atlaikė taigi. O čia, vos du tūkstančiai kilometrų ir še tau, skutais eina. Bet jei Edmundas atkakliai tvirtina, kad reikia naujos ir dabar, vadinasi, reikia. Pasilaikau savo mintis sau. Vėliau paaiškėja, kad, kas man atrodo visiškai nuostabu ir neįtikėtina, negali šiaip bet kada prieš kelionę keisti padangos, reikia iki galo sudėvėti, nes kur tai matyta, nesudėvėtą padangą keisti. Jau nekalbant apie tai koks tai puikus iššūkis ir kelionės paįvairinimas. Ne kiekvienas gi sugeba kažkur nežinomos šalie glūdumoj rasti naują padangą ir dar ją pasikeisti. Va taip va. Ir štai su nauja patogia padanga jau tą pačią dieną kertame Turkijos sieną.    Laukite tęsinio
|
|
| Autorius: | Rushanas [ 03 Vas 2016, 01:55 ] |
| Pranešimo tema: | Re: Rushano pramintais keliais... |
Aga, pagaliau ispudziai is keliones po Turkija. Ko gero pirma karta skaitau keliones ispudzius taip, kaip jos mato keleive nuo galines moco sedynes. Aciu, kad dalinates su mumis. Rushanas Enduro Gyvenimas grazus... |
|
| Autorius: | Tomas [ 09 Vas 2016, 02:41 ] |
| Pranešimo tema: | Re: Rushano pramintais keliais... |
Ačiū labai už pasakojimą, tikrai laukiu tęsionio... 
|
|
| Autorius: | Edmundas [ 15 Vas 2016, 03:02 ] |
| Pranešimo tema: | Re: Rushano pramintais keliais... |
Sveiki, kol kas situacia nekokia. Kol sandeliuko nepabaigsiu remontuoti, antros dalies nebus...
|
|
| Autorius: | Edmundas [ 05 Bal 2016, 01:43 ] |
| Pranešimo tema: | Re: Rushano pramintais keliais... |
Ant Turkijos sienos rimtas patikrinimas. Negalima įsivežti maisto produktų, alkoholio. Bagaže lašiniai ir du buteliukai alkoholio po 200g juodai dienai. Muitininkas klausia, ar turim alkoholio, prisipažįstam, kad taip, turim truputį. Po trumpo pasitarimo mums leidžia važiuoti toliau su visu turtu Įvažiavome taip ir nesupratę, ar reikia Turkijoje susimokėti už kelius. Nutariame sustoti pirmame pasieniečių punkte ir paklausti. Pirmas atsakymas buvo, kad nereikia, bet po akimirkos jie apsigalvoja ir sako, kad reikia. Parodo, kur reikia nusipirkti. Edmundas bėga į kitą kelio pusę į kioskelį susimokėti, aš lieku. Pasieniečiai pasikviečia mane arčiau, klausinėja, iš kur mes, ką dirbam Lietuvoj, kiek uždirbam, tada kalba pakrypsta apie dovanas. Aš jau pradedu suprasti kur link jie suka. Sako, duosite mums dovaną ir mes užregistruosim, kad jūs už kelius sumokėję. Tuo metu grįžta Edmundas ir praneša, kad nereikia už jokius kelius mokėti. Aha, bandė apgauti mus. Mes apsimetam, kad nesuprantam apie ką jie čia kalba, mandagiai atsisveikinam, sėdam ant motociklo ir pirmyn. Iš tiesų, už kelius Turkijoje nereikėjo mokėti niekur. Kelias Stambulo link veda per plynus laukus, kur ne kur mečetės, nedideli miestukai. Sustojame užkąsti. Čia pat degalinėje prisistato „apsauga“, sako pasaugosiu jūsų motociklą, mes manom, juokauja. Karšta. Didžioji dauguma moterų dėvi rūbus, slepiančius kūną. Kažkaip nejauku pasidaro nusirengti striukę, po ja tik gana atvira „maikutė“, bet karšta taip, kad jau nebesvarbu pasidaro. Grįžom pavalgę, „apsauga“ tebesėdi prie motociklo, klausiam, kiek skolingi, paprašo Red Bull. Na ką, einam pirkti, džiaugėsi žmogelis užsidirbęs. Jau visai netoli Stambulo dešinėje pasimato jūra, daugėja apgyvendintų plotų, navigacija veda tiesiai į istorinį Stambulo centrą Fatih. Edmundui neramu, man irgi truputį. Pradedu stebėti vairuotojus, laukiu, kuris pirmas pradės stumti mus nuo kelio. Būtent taip mums pasakojo „draugas“ iš Bukarešto. Bet nieko panašaus nevyksta. Matau, kad visi vairuotojai mus stebi ir „mato“, vairuoja kultūringai, neužkišinėja ar kas nors panašaus. Žodžiu, nevyksta nieko neįprasta. Atvirkščiai, jei mato, kad mes su motociklu galėtume kur nors pralįsti ir greičiau nuvažiuoti, praleidžia, rodo ženklais, kad važiuotume šalutine juosta, nelauktume. O jei dar atsisuki padėkoti, pakeli ranką, tai ir su šypsena palydi. Eismas iš tiesų didelis, bet viskas taip sutvarkyta, kad vos išsukę iš pagrindinio kelio centro link, labai greitai ten ir atsiduriame. Vienoje iš gatvelių nesunkiai susirandame užsakytą viešbutį. Ir ką, atostogos, liekame dviems naktims.   Aštunta kelionės diena – išeiginė, niekur nevažiuojame, vaikštome. Aplankome numatytas lankytinas vietas, požemines vandens saugyklas, garsiąją Mėlynąją mečetę, turgų. Kaip tik tuo metu vyksta ramadano uždarymo renginiai, įdomu stebėti žmones. Vieni meldžiasi ir susidėlioję indelius laukia sutemų, kol galės valgyti, kiti tuo metu sėdi Burger King‘e ir kerta burgerius. Edmundas spėja apsikirpti, labai greitai ir profesionaliai, ir pigiai, o aš apsipirkti. Kainos stebina, ir tikrai ne dėl brangumo, o pigumo.          Na ką, devintą dieną kylam į kelią ir traukiam aukštyn Juodosios jūros link. Jau nebe taip karšta, bet saulėta ir puiku. Planuojame važiuoti keletą šimtų kilometrų palei jūrą. Visas pajūris atrodė truputį kitaip nei prieš tai įsivaizdavome. Pirmiausia, ten tuščia, nėra laivų, kurortų, pliažų. Praktiškai, nė gyvos dvasios, niekas nesimaudo. Jei pravažiuoji miestelį panašų į kurortą, jis tuščias. Kelias vingiuotas ir vietomis tikrai siauras, staigiuose posūkiuose tai aukštyn kylantis, tai žemyn besileidžiantis. Grožis neišpasakytas, visą laiką matome jūrą, kuri daugiausia plakasi į stačias uolas ir kalnus. Nakčiai apsistojame pajūrio miestelyje, Amasra kurorte. Nutariame išgerti vyno pajūrio kavinėje. Pataikome į kavinę siūlančią įvairiausius tortus. Neapsirinkame, nesame iki tol valgę tokio skanaus torto, kava puiki, tokios daugiau niekur Turkijoje negavome. Tiesa, su vynu nepasisekė. Nežinojome, kad Turkijos kavinėse jokiu alkoholiu nepasivaišinsi, jo ten tiesiog nėra.       Dešimtą dieną dar kurį laiką keliaujame palei jūrą. Vis suku galvą kaip čia bus su tuo „žirgo“ girdymu. Buvau girdėjusi, kad motociklistai pasiekę Juodąją jūrą, veda savo „žirgą“ pagirdyti. Vis dairausi tinkamų vietų. Vėliau nusprendžiu, kad tai tik fantazijos, nes praktiškai tai neįmanoma. Kas ten buvo, žino apie ką kalbu, nežadu aiškinti. Visai prie pat kelio pastebime jachtų statyklą, sustojame. Vos mums nulipus nuo motociklo, turkas šūkteli, klausdamas, ar gersim arbatos, atsakom teigiamai. Kviečia užeiti. Pasirodo, vienas pats su sūnaus pagalba stato laivus, pilnai įrengia, suskaičiuojame kokius aštuonis neužbaigtus. Mielai aprodo, aiškina kaip dirba. Tiesa, turkai kalba tik turkiškai, bet tai nesutrukdė mums pasikalbėti Antroje dienos pusėje atsisveikiname su jūra ir leidžiamės žemyn pro kalnus. Oras vis labiau vėsta, vakarop jau šiltai apsirengiame. Nakvojame kalnų viešbutyje, valgome šviežiai pagautą žuvį, kainos nesikandžioja.    Vienuoliktą kelionės dieną pasiekiame nuostabiausią dalyką – Kapadokiją. Jei pasaulyje yra vietų vertų būti Unesco pasaulio paveldo sąraše, tai ši neginčijamai turi patekti į dešimtuką. Beje, tiems, kurie ruošiasi ten keliauti, vertėtų žinoti, kad Kapadokija tai regionas, o ne kokio nors miesto pavadinimas. Jei važiuosite, apsistokite Goreme miestelyje ir ne vienai dienai. Tai pats šio regiono epicentras, su neapsakomais vaizdais. Praktiškai visi viešbučiai įrengti uolose, atrodo gana įspūdingai, ir mes apsistojome viename jų. Motociklu labai patogu pasidairyti po visą regioną, taip pat galima išsiruošti ir į žygį pėsčiomis. Mūsų įspūdžiai atsispindi nuotraukose.                 Kapadokija buvo vieta iš kurios nesinorėjo išvažiuoti. Visgi tryliktą kelionės dieną, po dviejų nakvynių uoloje, sukame namų link. Planuojame įveikti 700 km ir vakare pasiekti Stambulą. Lekiame magistrale, naujų įspūdžių nebesitikime. Bet štai pakeliui į Ankarą kairėje kelio pusėje stebime įdomų dalyką. Horizonte kažkas mėlyno, balto, tada rausvo.  Darosi įdomu, baltuma jau arčiau kelio, bet vis dar nesuprantame, kas tai. Jokių kelių privažiuoti arčiau nėra, kol galiausiai pasiekiame kažką panašaus į lankytiną vietą. Sustojame, pasirodo, čia druskos ežeras „Tuz Golu“. Viena jo dalelė skirta turistams, leidžiama ant jo pavaikščioti, dauguma eina basomis.   Taip, ten tikrai druska, kieta, paviršiuje lyg balutės, pakraščiuose druska išdžiūvusi, galima į kišenes piltis Toliau apvažiuojam Ankarą ir vakare mes jau Stambule. Keturias paskutines kelionės dienas važiuojame namo. Viena nakvynė Bulgarijos sostinėje Sofijoje. Sumanome pamatyti naktinę Sofiją ir liekame labai nusivylę. Tamsu, gatvės vos apšviestos, apsukame ratą ir grįžtame į viešbutį. Toliau renkamės maršrutą Rumunijos vakarine dalimi, važiuojame palei Dunojų. Vengrija, Slovakija, Lenkija. Lietuva, mes namie! Nė vienas žmogus nesuvokia, kaip nuostabu yra keliauti, iki tuomet, kai jis grįžta namo ir paguldo galvą ant senos pažįstamos pagalvės. Lin Yutang. |
|
| Autorius: | Saulius_S [ 05 Bal 2016, 10:51 ] |
| Pranešimo tema: | Re: Rushano pramintais keliais... |
Ačiū už puikų pasakojimą. Tikrai daug nuostabių įspūdžių
|
|
| Autorius: | informatikas [ 05 Bal 2016, 11:20 ] |
| Pranešimo tema: | Re: Rushano pramintais keliais... |
Super pasakojimas! AČIŪ!!!! |
|
| Autorius: | Artnis [ 05 Bal 2016, 11:33 ] |
| Pranešimo tema: | Re: Rushano pramintais keliais... |
Skaičiau visą laiką išsišiepęs, nes kelionės tai jėga. Geras jausmas. Pagarba, ypač ištvermingam keleiviui Dar būtų gerai statistikos: viso km, vidut per dieną km, viso išlaidų ir pan. Jei ne paslaptis - kur planuojama šiais metais ? |
|
| Puslapis 1 iš 1 | Visos datos yra UTC + 4:30 valandos [ DST ] |
| Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group http://www.phpbb.com/ |
|