Taigi įkvėpti praeitų metų kelionės į Norgę šiemet vykstame į Alpes medžioti Tiroliečio ( kas tai do biesas nežinau, bet kad nebūtų nuobodu reikėjo nusistatyti kelionės tikslą)
Esam jau šiek tiek patyrę, įrangą susipirkę, belieka tik išsikeisti šiek tiek valiutos, susikrauti šmutkes ir tiesiog važiuoti, niekas negaišina į jokį keltą nereikia skubėti, vienintelis toks blankus neidomus minusiukas tai Lenkija ir jos keliai.
kelionės aprašymą darė mano žmona, mano tik vienas kitas įterptas komentaras ar papildymas.
Birželio 27d. Šeštadienis
Nuvažiuota – 479 km.
Maršrutas – Lietuva (Vilnius) – Lazdijai – Warswska nakvynė Tranzitas
Išlaidos nakvynei – 110 zl. Goscinny gaj yra wifi viešose erdvėse
Tranzitinė diena, pajudėjom iš Lietuvos maždaug apie 16 valandą, baigėm važiuoti Lenkijos laiku apie pusė 22. Važiavimas per dieną Lenkijoje užkniso - užkišti keliai pilni fūrų, kurių neįmanoma aplenkti. Važiuojant per Lenkiją susidaro įspūdis jog kelių Dievai apleido šią šalį, nors paskui privažiavus Varšuvą paaiškėja kad buvo persistengta su keliais, kontrastų šalis kas liečia kelius...
. Nakvynė pakelės motelyje pavadinimu goscinny gaj. Pavalgymas ir po alaus bokalą už kelionės pradžią motelio restorane. Maisto kainos: sriubos 4-5 zl., tradiciniai iki 10zl., mėsos tarp 9-20zl, alus 5 zl.Birželio 28 d.Sekmadienis
Nuvažiuota – 469 km.
Maršrutas: Warsawska – Warsuwa – Radom – Krakow - Zakopane (Tranzitas)
Išlaidos nakvynei – 100zl Willa Wisia. Yra wifi
Kelionės tikslas Zakopanė pasiektas apie 22 valandą, pirmąjį pusdienį važiuojant oras buvo gražus, tačiau pusiaukelėje pradėjo lyti lietus kuris lydėjo iki pat nakvynės vietos. Kadangi atvykom vėlai ir labai lijo tai negalėjome apžiūrėti Zakopanės, bet pats kurortas priminė Palangą be jūros, daug žmonių, daug restoranų ir pilna bobučių siūlančių nakvynę ir sakančių kad penkios minutės iki centro
Pas vieną tokią ir apsistojome. Zakopanės įžymiųjų kalnų beveik ir nematėme dėl didelių lietaus debesų. Manau pagrinde juos įmanoma pamatyti vaikštant kalnų maršrutais. Vėl alus trijų skirtingų gamintojų, aplaistom antra kelionės dieną.Birželio 29 d. Pirmadienis
Nuvažiuota – 279 km.
Maršrutas - Aukštieji Tatrai – Žemieji Tatrai – Čičmany miestelis
Nakvynė – 44 eur. Penzion Javorina. Yra wifi.
Kelionės rytas prasidėjo lietumi, kuris trukdė pamatyti aušktuosius tatrus, tiesiog jų aplamai nesimatė. Kadangi Aukštieji Tatrai buvo pirmasis mūsų aplankymo tikslas – esam truputį nusivylę. Žemuosius tatrus ir galima sakyti nepamatėm
Išvažiavus iš kalnynų diena prablaivėjo pradėjo šviesti saulė, sugalvojom aplankyti vienintelį miestelį, kurį buvau pasižymėjus Čičmany (nes pagrindinis dienos tikslas iki pamatant tą miestelį buvo šiandien pasiekti Bratislavą, kad būtų netoli Austrijos siena).Bet pamačius jaukų, gal net ne miestelį o kaimelį Čičmany, supratom kad norim čia nakvoti. Čičmanų miestelis, esantis Karpatų kalnuose, garsus mediniais namais, kurie išdailinti įvairiausiais ornamentais. Gausi tradicinė namų puošyba vilioja lankytojus į šį Rajecka Dolina slėnyje įsikūrusį miestelį, kuriame išlikę per 130 unikalių medinių statinių. Teigiama, kad tokie namai yra išlikę tik šiame vieninteliame Slovakijos miestelyje.
Šitas miestelis mus sužavėjo ramuma, apsistojome Penzion Javorina viename iš tų išpaišytų namelių. Puikiai įrengti kambariai, ramuma, kambarys su terasa, bei restoranas
Restorane galima pigiai ir skaniai paskanauti tiek slovakiškų patiekalų,tiek gardaus alaus. Labai įdomu, kad nežinom kaip kitose Slovakijos vietose bet čia prie alaus buvo parašyta 10-12 laipsnio (Krušovico), sakom kaip toks stiprus ir pan, bet iš tikro jis yra penkių, kaip normalus alus.Pavalgėm tradicinių patiekalų: bulviniai blynai su rūkytu kumpiu ir avių sūriu, kaina už milžinišką porciją 3,90eur. Žiauriai skanu, blynai neriebus, sūris puikiai prie jų tinka, dar patiektos ir daržovės. Sriubų kainos iki 2 eur.
Tad ramiai maloniai praleidžiam vakarą pasiryžę rytoj keliauti toliau.
Birželio 30 d. Antradienis
Nuvažiuota – 432 km.
Maršrutas – Čičmany – Linz (Austrija) Tranzitas
Nakvynės kaina: 17 eur. už palapinę. Nėra Wifi.
Dar viena tranzitinė diena, kurios metu kirtome sieną, ir įvažiavome į Austriją, įvažiavus į Austriją reikia nepamiršti nusipirkti vinjetę, kuri 10 dienų motociklui kainuoja 5 eur. Toliau vyko tiesiog važiavimas, ir kai galiausiai jautėmės pavargę ieškojom kempingo
Radom kažkokį paprastą baidarininkų kempingą, kuriame linkmsi pagyvenę austrai ilgai vakarojo garsiai besijuokdami Liepos 1 d. Trečiadienis
Nuvažiuota – 212 km.
Maršrutas – Linz – Warfen.
Nakvynės kaina – 17,50 eur už palapinę. Yra Wifi.
Šios dienos tikslas pasiekti miestelius, kurie yra netoli dviejų lankytinų objektų Austrijoje: ilgiausias ledo urvas pasaulyje Eisriesenwelt bei Lichtenšteino tarpeklis, tad pamatę miestelį, kuriame jau netoliese yra šie objektai susiradome nakvynę.
Susiradom nakvynę Werfen miestelyje. Kempinge pasistatome palapinę, nusiimam aprangas, dėžes, ir tik su kuprinę patraukiame prie įžymiojo ledo urvo. Ledo aplankymo kaina visai nemaža – 22 eur. suaugusiam žmogui į tai įeina pasikėlimas funikulierium, ir ekskursija su gidu. Galite vietoj 3 minučių pasikėlimo funikulierium lipti patys, tada bilietas kainuotų 11 eur. žmogui bet tai užtruktų apie pusantros valandos į viena pusę (mačiau supermamų forume kad lipimas yra pakankamai sudėtingas), tad nerizikavome
Ledo urvas pareikalauja laiko, kadangi maždaug 20 minučių eini iki funikulieriaus, 3 minutes keliesi funikulierium, kuris užkelia tave į 1575 m. aukštį tada eini grožintis alpių vaizdais dar 20 min. iki ledo urvo. Lukteli kol susirenka ekskursija ir 75 minutes vaikštai gamtos stebukle. Prieš einant į ekskursiją, kiekvienam norinčiam būna išdalintas karbininis žibintas, kadangi ledo urve apšvietimo nėra, tad šviečiasi patys lankytojai ir gidas. Pirmi trys metrai ledo urve baisiausi, dėl besikeičiančių oro srovių, kadangi lauke +34, o viduje 0, tad tenka atidarius urvo duris praeiti nebloga vėjo gūsį. Ledo urve fotografuoti negalima, tad nuotraukas galite pamatyti jų oficialioje svetainėje. Truputį sušalę, ir nejaučiant pėdų išeinam iš urvo į tą patį karštį. Suprantame kad šiandien į Lichtenšteino tarpeklius nespėsime, tad grįžtame į kempingą, pasidarom nerealiai skanių makaronų su dešrelėmis ir basilico padažu, pagurkšnojam alučio, pabendraujam su keliautoju iš australijos ir mūsų kempingo šeimininkais ir nueiname miegoti.Liepos 2 d. Ketvirtadienis
Nuvažiuota – 282 km.
Maršrutas – Warfen – Lichtenšteino tarpeklis – Glossglockner kelias (2504 m.) – Šiaurės Italija – Staller perėja (2052).
Nakvynės kaina 50 eur. Wifi nėra.
Atsibundam ryte ir net nepusryčiavę išlekiam į Lichtenšteino tarpeklį. Bilieto kaina žmogui 5,50 eur, bet su mūsų kempingo kortele, gaunam nuo bilieto po eurą nuolaidos. Šiame tarpeklyje galima pamatyti vaizdingus krioklius, uolas.. Šis tarpeklis driekiasi 4 km. O uolos kyla net į 300 m. aukštį, saulės spinduliai sudaro labai gražius vaidus, šį tarpeklį išgraužė prieš tūkstančius metų srūvantis ledyno vanduo. Berots šioje vietoje tikrai rekomenduočiau lankytis ryte, kadangi mes atvažiavome apie 9-10 ryto, tai dar buvo mažai žmonių, o išvažiavus buvo pilni jau keli parkingai, o takučiai yra siauri ir nemalonu manau jį apžiūrėt esant dideliam kiekiui žmonių.
Gaiviai pavaikščioją po Lichtenšteino tarpeklį, susirinkę daiktus kempinge pajudam į įžymųjį Glossglockner kelią. Šis kelias tikrai vertas visų jam sakomų komplimentų, tai kaip motociklininkų meka, nes 2/3 visų transporto priemonių yra būtent motociklai. Aišku jis yra mokamas motociklui - 24,50 eur. Kelias labai gerai parengtas yra daug apžvalgos aikštelių, kuriuose galima sustoti. Kelio ilgis 48 km. Gražių įspūdingų alpių vaizdų.
Nusileidę galvojam ką daryti toliau, nusprendėme važiuoti į šiaurinę Italiją o iš jos bėgti per Staller perėja. Viskas būtų gerai, bet vis kaupėsi kaupėsi lietaus debesys o tolumoje sublyksėdavo žaibai...
ir likus gal 50 km. Iki staller perėjos prapliupo nemažas lietus. Italijoje nakvot nesinorėjo (po Sičilietiškų apgavimų praeityje) Italija pasirodė ne tokia patikima vieta kaip Austrija, tad judam iki Steller perėjos ir ten įvyksta liaudiškai sakant SHIT HAPPENS, šiuo keliu gali važiuoti tik 15 minučių per valandą, tad čia nemaloniai lyjant lietui teko palaukti apie 30 minučių. Galiausiai žalia šviesa ir mes važiuojam, šlapi, sušalę, kelias visai įdomus siauras, gražiai atrodančios alpės, bei karvutės blokuojančios kelią... Pervažiavę perėja ieškom nakvynės, kadangi esam šlapi ir sušalę, palapinės variantą atmetam, ir pasiimam kambarį, kuris kainuoja 50 eur. už kambarį dviem žmonėms kartu su pusryčiais.Liepos 3 Penktadienis
Nuvažiuota 221 km.
Maršrutas St. Veit im Deferegental – 108 kelias Felbertauertunnel - Krimlio krioklys – Gerlos alpine road (1630 m.) – Hinterhornalm - Volders miestelis -
Nakvynės kaina 17,20 eur.
Diena kai tiesiog važinėjamės įvairiais keliukais, ir žavimės alpių vaizdais, diena prasidėjo visiškai giedra, netgi labai šilta, tad nusprendėme važiuoti prie Krimlio krioklio ir lipti viršun, nes bilieto kaina palyginti šiame lankome objekte tikrai yra maža. Kirtome 108 kelyje Felbertauertunnel, kurio kaina yra 10 eur. Važiuojant iki Krimlio krioklio vėėėl pradėjo kauptis debesys ir griaudėti, privažiavus krioklį, kad neabejotume savo sprendimu pradėjo pilti iš kibiro
Tiesa pasakius, Krimlio krioklys nuo kelio neatrodo kažkoks labai įspūdingas, gal dėl sausros, o gal tik palypėjus matosi jo grožis, BET dėl lietaus kaip iš kibiro negalėjome į jį lipti, pasukame į vadiname Gerlos alpine road (Jungianti Kriml ir Gerlos miestelius), tai 12 km. Ilgio kelias, kuriuo galima apžvelgti Krimlio krioklį iš toliau, šis kelias pakelia 1630 m. ilgį, pervažiavus šį kelią ir persikėlus į kitą kalnų pusę, dangus ten giedresnis ir be lietaus Vėėėėl darosi pakankamai karšta... Privažiuojam Volders miestelį, abu suklustam, ar jau nakvoti, nes dar sąlyginai buvo labai anksti apie 18 valandą, ar važiuoti toliau... Pamatė kempingo su baseinu ženklą suklustam, na pabandom, kai sužinojom kad į kempingo kainą įeina ir baseinas abejonės išnyko Norėjosi turėti galimybę atsigaivinti. Iš kempingo šeimininkų sužinojome, kad netoliese yra visai gražus užkilimas ant kalno ir miesto panorama, tad kadangi dar nebuvo vėlu užkilome į ją, pasigrožėjome miestelio vaizdu ir kalnynais, pabendravome su tikrai juokingai ir kvailai atrodančiom lamom ir grįžtant nusipirkom alaus (Gal galit padėti suprasti kodėl tiek Austrijoj, tiek Šveicarijoj beveik nėra arba aplamai nėra alaus šaldytuve?) tai buvo vienas iš dirginančių dalykų. Šaldytuvu mums šioje kelionėje buvo visiems puikiai žinomas eurovaistines maišelis su vandeniu Galima pakentėt valgyt sausą davinį, bet šilto alaus niekada!Liepos 4 diena Šeštadienis
Nuvažiuota 46 km.
Nakvynė 17,20 eur toje pačioje vietoje.
Maršrutas Volders – Kalnų keliukai aplink Volders miestelį – Insbrukas - Volders
Na ką, šiandien viena karščiausių dienų Austrijoj +38 laipsniai, tad diena pradėjome saulės voniomis ir baseinu... tada pagalvojam reik visitiek apsižvalgyti, aplink miestelio kalnų keliukus, jų ten nemažai... Važinėjom nusiėme pilnai aprangas, bet prakaitas vis tiek bėgo upeliais... Užkaito Africos stabdžių kaladėlės, tai teko luktelt... Supratom kad tiesiog neįmanoma yra nei technikai nei ekipažui, tai iki insbruko davažiavę supratome kad sukamės atgal, ir leidžiam dieną prie baseino su alumi. Taip ir padarėm
Eurovaistinės maišelis tebebuvo šaldytuvas.... vėl Liepos 5 sekmadienis
Nuvažiuota 306 km.
Nakvynė 34eur. 1848 m. aukštyje.
Maršrutas Volders - Šiaurės Italija – Stelvio perėja (2757 m.) – Umbrail pass – Livigno – Passo d‘eira – Bernina pass - Camping Morteratsch Pontresina nakvynė Šveicarijoje.
Šiandienos tikslas – žymioji Stelvio perėja, tad pradžioj iš Austrijos kertam sieną į Italiją. Italijoj kaip visada, jei Ausrijoj matėm idealią tvarką be jokios šiukšlės, tai Italijoj jau prasideda šiukšlės, nelabai tvarkingi nameliai, bei itališkas vaiiiravimas!
galiausiai pasiekėme Stelvio perėja, ji verta visų jai sakomų komplimentų Vaizdai kaip iš atvirukų, bet kelias atvirai yra labai užgrūstas... Daug mašinų, dar kurkas daugiau motociklų, visi lekia skuba, o pakilus aikštelės perpildytos.. Kaip bebutų tai vieni šauniausių posūkių šią kelionę.. Po Stelvio passo netyčia nuklydom į Umbrail pass, tai pakankamai nepavojingai graži perėja kurioje yra daug kriokliukų prie vieno iš jo išsiverdam kavos iš kriokliuko vandens Tada vėl nusileidžiama Stelvio passu link miesto Livigno, Livigno pasirodė kurortinis miestelis (netoli Šveicarijos sienos), kad kuras jo degalinėje kainavo 1,09ct Pigiausia kuras šioje kelionėje.. Tada judėjome ties passo d‘eira, ir į musų kitą tikslą Bernina perėją, vedančią mus į Šveicariją. Bernina perėja yra taipogi labai vaizdinga, joje pakylama iki 2469 m. aukštį, tada pasienis su Šveicarija ir mes jau Šveicarijoj. Skubiai ieškom nakvynės, nes vėl lietus ateina... Stojam pačiam pirmam kempinge, kaina šveicariška padidintoji 34 eur. už palapinę, bet jau esam pavargę ir skubiai dedamės palapinę. Lietus pradžioj buvo visai trumpalaikis, tai spėjom dar pavaikščioti po kempingo teritoriją, iš kurios visur matosi tas pats apsnigtas kalnas... Grįžus prie palapinės vėl pradėjo lyti, tad skubiai sulindom su savo užsipiltu daviniu į palapinę, ir turėjom ne kokį siurprizą, atrodė, kad gal 100 musių per nežinia kur (lygtais nebuvom palikę plyšio) slėpėsi nuo lietaus. Austriškos/šveicariškos mūsės (tebūnie bus tokia jų rūšis) yra baisiai įkyrios lenda į plaukus, burną, bet visą laimė žioplos užmušt ją kurkas lengviau nei užsigrūdinusią lietuvišką musę. Tai staigiai lindom iš palalpinės, nuėmėm viršutinę dalį, ir visaip bandėm išvaikyti muses – mūsų laimei mums galima pasakyti pavyko, pasilikom tik vieną įsibrovėlę kuri nebuvo tokia įkyri ir užmigom Liepos 6 pirmadienis
Nuvažiuota:242 km.
Nakvynė: 20 eur. augenstern residence camping . Reckingen - Gluringen
Maršrutas: Albula pass – Oberalp pass – Furkapass – Grimsell pass – Nakvynė Reckingen – Gluringen
Vidurnaktį pasidarė baisiai šalta, nes nesusipratome, kad miegant kempinge 1842m. aukštį gali būti šalta tai nakčia buvo apie 6 laipsnius, tad teko truputį užsigrūdint
Diena paskirta pravažiuoti Šveicarijos kalnų perėjas, ir įdomesnes ir paprastesnes, įžymiais ir nelabai... Pradedam Albula pass perėja. Albula pass, galim matyti apsnigtus šlaitus, bei ežerą.. Sekanti perėja Oberalp perėja – su įspūdingais vaizdais ir kriokliais... Tada važiuojame į populiariąją Furką perėją. Ši perėja siekia daugiau nei 30 km, ji populiari tuo, kad joje galima išvysti Rono ledyną, kuris suformuoja Ronos upę. Taipogi furka perėja įdomi tuo, kad 1964 m. filme Goldenfinger Džeimsas Bondas lėkė su savo Ašton Martinu. Toliau sekantis Grimsell pass, iš tikro šito regiono kalnų perėjos yra visos labai išvaizdžios ir gražios, kuria tikrai verta apvažiuoti ir išnagrinėti. ... Susiradome kempinge vienam tokių senovinių miestelių.Alus su lietuviška vartotojo instrukcija
Liepos 7 d. antradienis
Nuvažiuota: 505 km.
Nakvynė 79 eur., per kvailą ir pilną ryžto galvą
Maršrutas Reckingen – lammasslucht – zermatt (nusivylimas neįvažiuojamas)- Simplono perėja – Nufenen pass – Gottard pass – Ciurichas – Trossingen Vokietija
Paskutinė mūsų diena Šveicarijoje. Kelionė prasidėjo atsitiktinai pamatytų beždžionės tiltu, kuris kaip po to sužinojome buvo atidarytas tik birželio viduryje. Šis tiltas yra kabanatis 92 metrų aukštyje ir yra 278 m. ilgio.
Toliau,gaila nebuvom labai gerai apsiskaitę ir norėjome nuvykti į Zermatt, bet sužinoją, kad miestas yra nepasiekiamas su transporto priemone apsisukome:/ Pasirinkome važiavimą Simplono perėja, bet Simpplono perėjoj daug buvo kelio taisymo kas prailginomūsų kelionę. Važiuodami link Gotardo perėjos netyčiomis pravažiavimo Nufenen perėją, kuri apžavėjo gražiais gamtovaizdžiais.. taipogi užkilus ežeras, kuriame matome stūksantį sniego – ledo luitą, įkišti ranką į vandenį gali tik drąsiausi. Gotardo perėja, kurios ilgis siekia net 64 km. Taipogi yra įspūdinga, tik čia prasidėjo mūsų taupymo pasiklydimai. Norint važinėti Šveicarijos magistraliniai keliais reikia pirkti vinjetę visiems metams, kuri kainuoja 40 frankų, kas yra turbūt apie 39eur, dėl poros dienų sumanėm sutaupyti, tad po Gotardo perėjos pasukus atgal namolio prasidėjo įdomybės... Pradžioj keliavimas buvo labai fainas ir smagus, pamatėm daug tiltų, taipogi gražių vaizdų, kelias nebuvo perkimštas, bet kai jau atėjo beveik laikas kirsti sieną į Vokietiją mūsų navigacija pasimetė, vedė mums nenorint per Ciuricho centrą ratais, ir nieeekaip nerado kaip kirsti sieną į Vokietiją, atrodo rodo čia pat bet dar ne čia, tai kelio taisymas užblokuoja mums kelią. Matėm ir reino krioklių ženklą, bet artėjo lietus, o jau buvome pavargę, kai galiausiai viskas dakniso, mes nusiėmėm ribojimą magistralinių kelių ir kirtom sieną be vinjetės į Vokietiją, visą laimė negavom baudos
Įvažiavus į Reivo ir autobanu kraštą, tikėjomės, kad ale taip sutaupysim, tikėjom rasti daug mūsų laukiančių pigių motelių ir pagaliau atsigulti lovoj, bet sustojus pirmam motelyje šokas – vietų nėra, kitoj pusei irgi nėra. O jau lyja, tamsu, ir mes autobahne vos matomės... važiuojam dar 15 km. Nėra jokio motelio... pradedam ieškot per navigaciją nors ir žinom kad kaina gali kandžiotis, bet jau daromės visai pavargę visą dieną nieko nevalgę. Randam senovinį viešbutuką, išgeriam po bokalą brangaus alaus paprašom viešbučio darbuotojo karšto vandens mūsų sausam daviniui ir išsijungiam.Liepos 8 d. trečiadienis
Nuvažiuota 620 km
Nakvynė 59 eur.
Maršrutas
Tranzitinė diena
Judam nuobodžiais autobanais.... pro šali skrieja daugybė mašinų, mašinos mašinos ir vokiečių furos visą dieną. Reivas ir autobanai nusibodo, netgi kyla slaptos mintys kada gi pagaliau ta LENKIJA!!!!
Liepos 9 Ketvirtadienis
Nuvažiuota 683 km.
Nakvynė 110 zl
Tranzitinė diena
Pasiekus pigaus maisto šalį atsigaunam ir leidžiam sau prisikimšt.
Keliai link Varšuvos.... gražiausios plačiausios autostrados su greičio ribojimu 140 , na mums tai neaktualu judam kaip sraigės 110-120 nes zaraza tepala rija kaip išprotėjusi jei laikai penkis tūks apsuku cia maždaug 120 kmh. O susipyliau tai jau paskutini litriuką iš tų trijų litrų ka buvau pasiėmes.
Ai beje tepalas vienok jau baiginėjasi ščiupas jau sausas net pavertus gerokai
Lodzej be kelių miničių 6h randam moto prekių parduotuvę `Motopublica‘, žmona pastebi visiškai atsitiktinai. Turi servisiuką, meistriukas viska padaro užpila paplepam trumpai, susimokam ir judam toliauPraminam Varšuva ir lekiam į jau žinoma nakvynės vietą kurioj receptionistės mane pukiai pamena dėl mano „įstabių“ lenkų kalbos žinių
Liepos 10 d. 474 km. Tranzitine diena. NAMAI
Judam link Bialystoko , O cia vyksta darbai darbeliai naują autostradą stato, tarpais jau galima važiuot naujai padaryta autostrada tarpais ištisi kilometrai kelio darbai ir judėjimas lėtas. Navigacija –balamutas rodo kad namai žymiai arčiau nei yra ištikrųjų, nes skaičiuoja per Baltarusiją, O kas gi ten mus praleistų? Batka be popieriukų į svečius neįsileidžia. Bialytokas- Augustavas standartinė lenkija su furų prikimštais keliais- klaiku.... vienintelė man patikusi atkarpa Austovas- Lazdijai ramesnis kelias ir furų ne tiek daug. Ai beje tepalas baiginėjasi sčiupas jau sausas net pavertus gerokai. Ai ir tepalas jau nebesvaru vistiek viso jau nesurys todėl kamuojant nuobodulio galima ir paspaust greicio tik vat nėra kur blemba.
Na ir štai siena ir gimtoji ŽAMIE , žali gražūs laukai ir nesmirda mėšlu, visur smirdėjo o čia ne, matyt trešiam su chemija tai kvapo nėra, o europa kakučiais trešia žemele, nes mėšlo kvapas lydėjo beveik visa kelione.
Keletas pastabų iš šios kelionės:
Pravartu turėt maisto gamybos įranga ir būt užsipirkus maisto prieš įvažiuojant į Šveicariją.
Šveicarijoje nepulti i pirma pasitaikiusi kempinga, bent jau prazonduoti kita artimiausia
Vežėmės skirtingų valiutų –zlotu, frankų.... nelabai kur buvo tokia situacija kad nebūtų kortelių skaitytuvo.
Šveicarija –brangi šalis negelbėja nei maisto prekybos centrai, tuo tarpu Austrijoje su kainom viskas gerai
