Nenorėdamas teršti Algio (Rushano) temos, sukūriau naują... Tuo labiau, kad šiais metais, kaip supratau iš Everdino dar yra keliaujančių po minėtas šalis, todėl tema galbūt bus papildyta
Taigi, apie savo šių metų kelionę...
2012-08-03 – 2012-08-12 dienomis kartu su praėjusių metų kompanija (keturi motociklai: du BMW 1150 GS, Honda Varadero ir manasis Honda Africa) aplankėme Rumuniją ir Bulgariją. Per, sakyčiau, gana trumpą laikotarpį įveikta 5653 km.
Dabar apie maršrutą ir įspūdžius detaliau:
2012-08-03/04 (penktadienis/šeštadienis). Vilnius- Bialystok- Liublin- Rzeszow- Presov- Debrecen- Oradea- Chiscau (1306 km.) Daug kam mes atrodome keistokai, kadangi savo kelionę pradėjome ne ryte, kaip paprastai įprasta, bet vakare, iškart po darbų. Suprantame, kad tai yra gana pavojinga, tačiau susiduriame su laiko trūkumu, todėl kaip įmanoma bandome jį taupyti. Realiai visa kelionė gavosi gerokai įtempta važiavimo požiūriu, kadangi teko įveikti tikrai nemažus atstumus. Taigi, penktadienį po darbų, apie 20 val., susitikome mums jau įprastoje susitikimo vietoje- prie Alytaus esančioje degalinėje ir startavome Lenkijos link. Oras nieko gero nežadėjo, kadangi jau važiuojant nuo Vilniaus iki Alytaus teko išsitraukti lietaus aprangas, lijo, aplinkui stipriai žaibavo ir griaudė. Ir tikrai, jau važiuojant per Lenkiją, keletą kartų patekome į liūtis, kas naktį buvo gana ekstremalu. Nors oras buvo ir permainingas, tačiau šiltas- šiltesnių striukių išsitraukti nereikėjo. Kelionės į priekį metu, porą kartų buvome sustoję numigti- tai darėme tiesiai ant žemės šalia degalinės, stoti kažkur komfortiškiau neplanavome ir, realiai, nebuvo poreikio.
Taigi, kitos dienos vakare, jau buvome Rumunijoje ir ieškojome kur pernakvoti. Vakare nuvažiavome iki Pestera Ursilor, tačiau ji jau buvo uždaryta, todėl ir susirasti nakvynę nusprendėme kur nors šalia. Chiscau kaimelyje radome pensioną su baseinu už 10 eurų žmogui. Pensionas buvo paprastas, tačiau tikrai tvarkingas, ramus, saugus motociklų požiūriu. Tiesa, šiandien pavyko išbandyti ir Rumunijos bekelę, kas mūsų komandoje, kaip sipratau, ne visiems patiko...
Kas įsiminė iš pirmos dienos- tai Rumunijoje mus pasitikusi šiluma, geriau sakant karštis. Man, realiai, neturinčiam didelės patirties, ši kelionė turbūt buvo pati karščiausia (tiesiogine šio žodžio prasme). Ir tai jau prasidėjo nuo pirmos Rumunijoje dienos.
2012-08-05 (sekmadienis). Chiscau- Sebes- Novaci (350 km.) Šios dienos maršrutą pradėjome nuo jau minėtos Ursilor („Meškų“) uolos lankymo.
Apie pastarąją galite pasiguglinti, tačiau nuo savęs galiu pasakyti, kad ją aplankyti vertėjo, pamatyti vaizdai visai komandai patiko. Išjudėjome tik apie 12 val., o įveikti numatytas maršrutas buvo gana ilgas. Reikėjo pasiskubinti, tuo labiau, kad pirmas dienos etapas buvo numatytas pervažiavimas kalnų masyvu ne asfaltu, bet daugiausia žvyrkeliu. Jo buvo apie 100 km.
Vėliau visi sutiko, kad juo važiuoti buvo verta, kadangi pamatyti vaizdai buvo įsimenantys. Nusileidę iš vienų kalnų, pabandėme vietinę virtuvę (nieko įspūdingo) ir jau važiavome link kitų- tikslas pravažiuoti įžymųjį Transalpina arba DN67C kelią. Kelias dar visiškai neseniai buvo vadinamas enduristų rojumi, kadangi nebuvo asfaltuotas, tačiau šiuo metu, jis, manau, tikrai vertas kiekvieno, keliaujančio motociklais, dėmesio. Naujas asfaltas, nerealūs vaizdai, serpantinai- vienu žodžiu, tikrai verta pravažiuoti.
2012-08-06 (pirmadienis). Novaci- Curtea de Arges- Cartisoara- Sinca Noua- Drakulos pilis- Brasov (360 km.) Šios dienos tikslas buvo dar vienas Rumunijos kelias- Transfagarasan arba DN7C. Tai antras pagal aukštį Rumunijos kelias, kuris buvo pastatytas 1970-1974 metais, valdant N.Čeušesku.
Yra daug informacijos apie pastarąjį internete, todėl nesiplėsiu, tik norėčiau pasidalinti asmeniniu patyrimu. Prieš važiuojant į Rumuniją girdėjau dvejopus atsiliepimus apie šį kelią- vieniems jis patiko, kiti sakė, kad jis nieko gero, tai tiesiog „išpūstas reikalas“. Man asmeniškai šis kelias labai patiko, kaip ir Transalpinos ir tikrai esant galimybei ten dar pasivažinėčiau... Pradžioje dar buvome suplanavę aplankyti Sibiu miestą, tačiau kadangi truputį atsilikinėjome nuo grafiko, teko jo atsisakyti. Nuvažiavome tiesiai prie Drakulos (Brano) pilies. Jos viduje nebuvome, tiesiog apžiūrėjome apylinkes.
Viena iš priežasčių kodėl neėjome į vidų- tai karštis. Tiesiog vieningai nusprendėme, kad persirenginėti ir prakaituoti neverta, todėl ir patraukėme nakvynės Brasove link. Brasov kaip miestas patiko, į jį buvome išėję pasižvalgyti palikę motociklus viešbutyje.
2012-08-07 (antradienis). Brasov- Giurgiu- Veliko Tarnovo (400 km.)
Tai daugiau tranzitinė diena, kadangi tikslas buvo pervažiuoti iš Rumunijos į Bulgariją. Daugiau dėmesio su savo istorija vertas Veliko Tarnovo, tačiau su juo susipažinome minimaliai- pervažiavome per miestą, užsukome pasižiūrėti Tsarevets pilies.
Vakare laukė turbūt brangiausias kelionės viešbutis- 15 eurų žmogui su pusryčiais. Viešbutis buvo puikus- su baseinu, gera virtuve ir draugiška aplinka.
2012-08-08 (trečiadienis). Veliko Tarnovo- Shumen- Madara- Varna- Nesebar- Sozopol (450 km.)
Šios dienos tikslas buvo pasiekti Juodąją jūrą, aplankant įdomesnes vietas. Labai patiko „Madarski konnik“ uola, ant kurios buvo užvažiavę savo motociklais (enduro motociklų pranašumas...
)
Taip pat buvome užsukę pasižiūrėti akmenų fenomeną- „Pobitije kamni“ (įdomu, tačiau buvo labai karšta, todėl ilgiau neapsistojome). Tranzitu pravažiavome Varną ir ilgėliau buvome sustoję miestelyje Nesebar.
Nakvojome kempinge už Sozopolio, atgaivinome kūnus Juodojoje jūroje.
2012-08-09 (ketvirtadienis). Sozopol- Elhovo- Lyubimets- Perperikon- Kardzhali- Ardino (390 km.)
Prie pačios Juodosios jūros pabuvome trumpai- išsimaudėme tik vakare ir ryte- ir teko su ja šios kelionės metu jau atsisveikinti.
Vėl važiavome link kalnų- šį kartą Bulgarijos. Kaip ir Rumunijoje buvo numatytas etapas pravažiuoti žvyrais, tačiau šį kartą šios minties atsisakėme- ne visi komandos nariai to norėjo, be to buvo ir techninių trukdžių- vieno motociklo dėžių laikiklių tvirtinimai buvo atitrūkę ir „sutvarkyti“ su įtempėju. Nežiūrint į tai, kad negavome žvyro, tačiau vėl šauniai pasivėžinome kalnų keliais ir serpantinais, bei taip pat aplankėme užmirštą dievų miestą Perperikon ir „Dyavolski most“ iki kurio privažiavimas yra tikrai endurinis, reikalaujantis šiek tiek patirties. Žmonės lengvais automobiliais ten paprastai nevažiuoja (sutikome tik vieną džipą). Vienu žodžiu verta aplankyti tiek dėl objekto, tiek dėl linksmo pasivėžinimo.
Tiesa, tas linksmas pasivažinėjimas mums baigėsi ne visai sėkmingai... Sustojus apsipirkti parduotuvėje, vienas pastabusis mūsų komandos narys pamatė, kad iš Varadero apačios kapsi tepaliukas. Pasirodo, turbūt vienas iš ant kelio buvusių akmenų pažeidė karterį, kuris leido. Teko remontuotis ir hermetikas tam puikiai tiko (atlaikė iki Lietuvos).
2012-08-10 (penktadienis). Ardino- Chudnite Mostove- Trigrad- Rila (422 km.)
Iš Ardino kalnų keliais pasiekėme įspūdingas olas pavadintas „Chudnite Mostove“ (angl. The Wonderful Bridges).
Yra ką pasižiūrėti ir kur pasivaikščioti. Po kelių tikrai karštų dienų, čia mus užklupo lietus, kuris daugiau ar mažiau, tačiau lydėjo praktiškai visą likusią dienos dalį. Dėl šios priežasties negalėjome pilnai atsigėrėti keliu į Trigradą, kuris yra nerealus- tenka važiuoti siauru tarpu tarp kalnų, kartai net palendant po pačiu kalnu.
Kadangi, kaip jau minėjau lijo, nuo kalno ant kelio krito visai ne maži akmenys. Kolega sakė, kad man vienas vos nevožtelėjo, tačiau apsiėjome be traumų
. Tikrai vertas dėmesio kelias, taip pat yra ką veikti ir Trigrade (pvz. pasivaikščioti po olas). Mes asmeniškai, apžiūrėjome apylinkes, papietavome ir traukėme toliau. Vakare pasiekėme Rilą. Tikrai nesu vyno mėgėjas ir kelionės metu paprastai vartojome alų (juokavome, kad taip atstatinėjome skysčius), tačiau būnant Bulgarijoje reikėjo jo paragauti. Taigi, vakarienę pagardinome vietiniu vynu, kuris man kaip ne specialistui pasirodė geras.
2012-08-11/12 (šeštadienis/sekmadienis) Rila- Rilski Manastir- Rila- Sergija- Rumunija- Vengrija- Slovakija- Lenkija- Lietuva (2000 km.)
Ryte pajudėjo apie 8 val. ir pirmiausiai prieš kelionę į Lietuvą aplankėme Rilski Manastir.
Įsimintina šventovė, kažką turinti tokio... Vienu žodžiu- reikia pamatyti
. Iš čia į Lietuvą. Realiai nelabai yra ką ir pasakoti. Gal tik tiek, kad važiavome per Serbiją, prie kurios sienos teko pastovėti apie valandos eilėje. Serbijoje buvome užklydę į vietinės reikšmės keliukus, tai galiu pasakyti, kad pamatyta gyvenviečių tvarka, po Rumunijos ir Bulgarijos paliko gerą įspūdį. Nesakau, kad nepatiko minėtose šalyse, tačiau Serbijoje buvo daugiau lietuviui (o gal tik man) priimtinos kultūros. Tai aišku labai subjektyvu ir vaizdas susidarytas pravažiuojant, tačiau tai mano nuomonė. Kelionės į Lietuvą metu vėl nemažai gavome lietaus, tačiau skirtingai nei važiuojant į priekį- buvo šalta. Teko išsitraukti ne tik moto striukę, tačiau papildomai pasirengti ir apatinius drabužius. Važiavome kultūringai, praktiškai neviršydami 120 km/h greitį (išskyrus jau netoli Lietuvos ir įvažiavus į ją- turbūt labai kolegoms norėjosi namo
). Nusnausdavome kur nors po stogu kaip „bomžiukai“, kai važiavimo sąlygos dėl lietaus darydavosi labai sunkios. Trumpiau- sekmadienio vakare jau buvome namuose.
Suvedus kelionės „galus“, galiu pasakyti, kad mano Honda Africa vidutinės kuro sąnaudos buvo 4,79 Ltr./100 km. Už kurą sumokėta nedaug virš 1300 Lt. (pigiausiai- 4,4 Lt/Ltr.- Rumunijoje, brangiausiai- 5,37 Lt/Ltr. Slovakijoje).
Kelionės maršrutą padėjo sudėlioti Remigijus, šiuo metu gyvenantis Varnoje ir rengiantis moto turus po Bulgariją (jo internetinis puslapis
www.moto-bg.com). Taip pat atsižvelgiau į mūsų forumiečių Slavos ir ztarakan pastebėjimus (ačiū jiems). Nors Remigijus mane įspėjo, kad su mūsų grafiku mes nelabai ką spėsime pamatyti, ir dalinai jis buvo teisus, tačiau kelione mes likome patenkinti. Vis tiek, sakyčiau, mums pavyko pamatyti tų kraštų kultūrą, taip vadinamus „perliukus“ ir kas svarbiausiai šauniai pasivažinėti. Nors vežėmės palapines- jų nepanaudojome, nes visos nakvynės (pensionai, viešbutukai) vidutiniškai kainavo 10 eurų žmogui- mums tai pasirodė priimtina.
Jei yra kokių klausimų, maloniai į visus stengiuos atsakyti. Visą kelionės maršrutą turiu elektroninėje laikmenoje ir jei kam reikės kreipkitės- kuo galėsiu, tuo padėsiu.
Visiems gerų įspūdžių keliaujant
P.S. dalis nuotraukų iš bendražygio Roberto objektyvo- ačiū jam.
Prisijungti
Registruotis
DUK
galetu gi pasikeisti jau i africa 
joke
