Vilnius-Nordkapp’as 2012 Padrasinti sekmingos keliones I Grossglokneri, nutareme pakeliauti po siaure. Tikslas Nordkapp’as. Dviese, dviem Afrikom, motobomzu stiliuku su palapine. Apie norvegiskas kainas buvom girdeja, skaite, informuoti ir t.t. todel kaip ir daugelis nutareme kiek imanoma daugiau visko veztis is namu.
Labai padejo siame puslapyje rastas butinu daiktu sarasas, pagal jo “griauciukus” susikurem savo sarasa. Maisto racionas nebuvo planuojamas itin platus, bet nealkom ir nesukudom
. Ilgokai svarsteme ant ko reiks gaminti maista, skaiteme anksciau aprasytu kelioniu aprasymus, varsteme parduotuviu duris, narseme internete. Apsistojome ties benzininiu “primusu” ir iki siol labai patenkinti. Kaina kandziojosi, bet daiktas naujas ir nenuvyle.
Po keliones I Grossglokneri buvom pasizadeja atsikratyti “aerobiniais” poroloniniais kilimeliais, kurie pasirode niekam tike, (buvo kieta miegot, dideli transportuoti ir pastoviai nakti susivyniodavo) todel 5 cm storio savaime prisipuciantis kilimelis tapo puikiausia alternatyva
Zodziu pasirupine maistu ir nakvyne, pasitikrinome “zirgelius”. Teko uzmontuoti asfaltines padangas, pakeisti pora guoliu, pasikeisti tepalus ir viskas atrode idealu. Savo motocikla turiu 6 metai ir be padangu, tepalu, filtru ir grandines su zvaigzdutem, nieko jam nekeiciau, nes viskas veike Pasitobulinome savos gamybos sonines “dezes”, ant ju atsirado kilputes tinkleliui tvirtinti ir laikiklis gelo vandens bakeliui (4 ltr.). Taip pat, kad nereiktu visa laika tyleti pasiememe “racijas”. Pirmoje kelioneje naudojom I salma klijuojama ausine, bet ji nuspausdavo ausi, per posalmi blogai girdejosi ir budavo sunku ja reikiamoje vietoje iklijuoti, nes maunantis salma pastoviai kazkur nusislinkdavo. Todel vietoje vienos ausines buvo perlituotos dvi (nuo ausinuko) ir tai labai pasiteisino, nes buvo ir ausu kamstukai ir zymiai geriau girdejosi (gaila tik, kad trumpai, bet apie tai veliau).
I viena motocikla buvo imontuota “sekimo” iranga, (tokias deda i “furas” ), tad pries kelione padalinome draugams “linka” kur galima buvo “online” stebeti musu odisejas.
Dabar rasant keliones ispudzius, pries akis turiu atspausdinta keliones “detalizacija” ir lengviau prisiminti kur kuria diena buvom ir kiek pravaziavom Liepos 8 diena (sekmadienis).[*]
Prikabintas failas:
IMGP1909.JPG
Ir taip, liepos 8 diena (sekmadienis) apie 10.30 val., startavom is Vilniaus I Talina. Keltas buvo tik pirmadieni 6.30, tai neskubedami pajudejom link Estijos. Dar Vilniuje apsiziurejau, kad per ziopluma pamirsau Norvegijos ir Suomijos zemelapius, bet gryzti namo nesinorejo (nes nesiseks)
O kadangi turejom “Garmina”, “Tom Toma” ir dar “plansetini” su navigacija, tai nestresavom.. Nu ir prasidejo.. nedavaziavus Panevezio “Tomastomas” parode raudona kryziuka ir pakibo visai kelionei, plansetinis kazkodel nesikrove.., bet juk tai smulkmena oras geras, mes lekiam sau toliau . Be nuotykiu pasiekeme Talina, uzsukom i uosta paziureti kur tas musu terminalas, kad ryte nebludineti, susiradome (internetu uzsakyta) “furistu” hoteli, uz motociklu parkinga papildomai susimokejome po 2 EUR ir ilsetis. Hotelis vos randamas, 15 km nuo uosto, nakvynei pilnai tinkamas. Pirma diena praejo, beveik viskas gerai nuvaziuota “pribaltishku” 631 km.Liepos 9 diena (pirmadienis).
Ryte atlekeme iki kelto, nudziugino, kad kelto darbuotojai motociklus praleido I prieki, tad greitai pritvirtinome mocus ir i virsu.
Suomija pasitiko apsiniaukusiu dangumi, vesa ir ka tik nulytom gatvem. Lengvai paklaidzioje Helsinkyje (TomasT vis dar rode raudona kryziuka ir mums nepadejo) istrukom is miesto ir pasileidom i siaure. Suomijos pradzia vaizdais kvapo negniauze tad vaziavom, daugiau ziuredami i vis labiau besiniaukianti dangu. Po pietu oras vis del to priverte apsivilkti lietaus aprangas. Kuo toliau tuo grazesni-neiprastesni vaizdai eme plaukti pro akis, uzpakalis pavargo, bet saule nesileido 
. Benzino kainos pamazu augo, bandem juokauti, kad tai dar ne Norvegija.. Pirma diena Suomija ispudzio nepaliko, bet nusprendem, kad vaziuojant “tranzitu” salies grozio ir nepamatysi. Nakvyne susiradome nusuke i misko keliuka, uz miskelio kazkokioje pievoje.[*]Prikabintas failas:
IMGP3319.JPG
Pradzioje galvojom, kad auksta zole bus blogai, bet ja pavyko, kazkaip graziai suguldyti, tai gavosi naturalus paminkstinimas po palapine. Jei ten kazkokio ukininko “kultura”, tai mums pasiseke, kad jo nesutikom Uodai musu jau lauke ir vos tik nustodavo pust vejas, su dideliu apetitu mus kramte. Tupe ant ranku ant peilio ir ant rukytu lasiniu, nesirinkdami Niekada anksciau nebuvom susidure su “poliarine diena”, todel buvo keista eit miegot, kai palapineje sviesu. Ta diena nuvaziavome 712 km. Vienas dalykas kas nustebimo Suomijoje, tai kuro sanaudos. Vaziuojant iki Talino sanaudos buvo apie 5.5 ltr. , o persikelus I Suomija “Afrikos” draugiskai pradejo vartoti 6 ir daugiau.. Vaziavome pagal taisykles (bent jau stengemes kiek imanoma, jei tai apskritai imanoma)
, bet neziurint i tai kol nepasiekeme Norvegijos maziau 6 litru nepylem. Nusprendem, kad pas suomius benzas shu.. arba pries veja vaziavom. Nes po Suomijos tas “rajumas” dingo.Liepos 10 diena (antradienis).
Antra diena papusryciave ir susikrove manta, per pievas ir miskus gryzom i kelia vedanti i siaure. Krastovaizdis keitesi, vaziuoti daresi idomiau ir graziau.[*]
Prikabintas failas:
IMGP3325.JPG
Skersai kelia tarsi vaiduokliai prarisnojantys briedziai dave suprasti, kad zenklai su ju atvaizdais pakelese stovi ne siaip sau. Po eilinio sustojimo nuo “bezdzioniu” tilto pasigrozeti kliokiancia kalnu upe, nustojo veikti mano “Afrikos” spidometras ir racijos mikrofonas.. na ka, vaziuosiu tyledamas..
Vis dazniau pakelese ir ant kelio sutikdavome Senelio Salcio “arklius”
Kam yra teke su jais susidurti, tikriausiai su manim sutiks, kad elniai sudaro neprognozuojamu ir kvailoku gyvuleliu ivaizdi. Tai jie ramiai ganosi pakeleje iskise uzpakali i vaziuojamaja dali, tai bega maurodami pries eisma, tai apskritai stovi viduryje kelio ir laukia, kol baigsisi poliarine diena.. Gamta buvo ziauriai grazi, kalnai, ezerai, miskai, vingiuotas kelias, o dar ziurek, kad per koki raguotaji kelione nesibaigtu. Pamate nuoroda (Ukonjärventie 48, Inari), apie vaizdinga vieta, nusukome jos apziureti. Tai buvo ant stataus kalno (nuo kurio atsiveria ispudinga panorama) irengta II pasaulinio karo ekspozicija.[*]Prikabintas failas:
IMGP3326.JPG
Stovejo susaudytas suomiu tankas, zenitine vokiska patranka ir transportinio Junkerso uodega. Cia viskas ka galima apziureti uz dyka.., o giliau kur iejimas mokamas, mes nejome.. [*]Prikabintas failas:
IMGP3328.JPG
Kadangi vaziuojant niekaip nepavyko aptikti geros ir grazios vietos, tai nusprendeme nakvynei sustoti kempinge (Uruniementie 8, Inari, Suomi) prie laaabai didelio Inari ezero. [*]
Prikabintas failas:
IMGP3335.JPG
Kempingiukas isikures iskisulyje, ramus. Kai mes atburzgeme, daugelis jau miegojo ar ilsejosi, nes zmoniu matesi mazai. Seimininke snekejo vokiskai, parode kur galime pasistatyti palapine ir tos dienos tikslas buvo pasiektas. Pasistate palapine (beje vieta gavome ant pat kranto) ir pavalge vakariene susipazinom su kaimynais. Salia musu buvo isikure du vokieciai kurie is namu atsigabeno sudedama kanoja-baidare ir 12 paru plaukiojo po ta ezera.. nuo salos iki salos. O kiti kaimynai buvo porele is Sveicarijos ir suo. Kaip papasakojo ta sveicare, ji su draugu ir suniu 5 metus gane karves Sveicarijos Alpese ir dabar nusprende pakeliauti. Nusipirko sena Mitsubishi kemperi, isisodino suni ir atsibaste iki Suomijos siaures ir vaziavo I Nordkappa. Suzinoja, kad ir mes ten traukiame palinkejome vieni kitiems sekmes ir luzom miegot. Ta diena ivaziavom grazius suomiskus 506 km. [*]Prikabintas failas:
IMGP3329.JPG
[*]
Prikabintas failas:
IMGP3330.JPG
[*]
Prikabintas failas:
IMGP3331.JPG
Liepos 11 diena (treciadienis)
Po ramios nakvynes ir sociu pusryciu, susipakave manta ir atsisveikine su kaimynais startavome link Norvegijos. Ryte draugas pastebejo, kad jo “Afrikos” grandine labai laisva ir galines zvaigzdutes dantukai gerokai susmailejo, tai pradziai patempe grandine ir nuo tos dienos tai tapo kasdienine rutinine operacija iki keliones pabaigos.. Matyt pasivazinejimai po purvynus ir smelynus nepraeina be pasekmiu..o ta grandine buvo maciusi daug
Oras buvo puikus ir tai sen, tai ten horizonte atsirandantys debesys tik trumpam priversdavo sunerimti.. Buvom prisiklause koks permainingas oras buna Nordkappe ir labai norejosi, kad mums pasisektu pamatyti horizonta, o ne ruka ar lietu.. Paskutinius kilometrus iki Norvegijos sienos pralekem megaudamiesi, kelias tiesus, bet vietove labai kalvota, todel tik kyli ir leidiesi..super
.[*]Prikabintas failas:
IMGP3336.JPG
[*]
Prikabintas failas:
IMGP3338.JPG
Ivaziavus I Norvegija, horizonte pasirode pirmos snieguotos virsunes, oras pamazu veso ir teko sustoti apsirengti termo apatinius, isegti pasiltinimus, zodziu susirengem viska ka buvom pasieme, kad saltis vaziuojant netrukdytu megautis kelione. Kaip sakant visko nenumatysi, todel apie siltas pirstines nebuvau pagalvojas.., labiau bijojau lietaus, o ne salcio, o kaip pasirode, be reikalo.
[*]Prikabintas failas:
IMGP3339.JPG
[*]
Prikabintas failas:
IMGP3341.JPG
[*]
Prikabintas failas:
IMGP1936.JPG
Kalnai artejo, pasirode jura, oras pakrantese gaivus kaip karsta diena istrauktas is saldytuvo ir prapjautas arbuzas.. Keliukas vingiavo tai pakrante tai tuneliais, vejas stiprejo.. Zmogui niekada nebuvusiam siaureje, tai taip nauja ir nepatyrta.. Kad ir tas pats vejas.. Jis ten ziaurus.. Kazka panasaus Lietuvoje gali patyrti, jei lenkdamas “fura” is priekio atvaziuotu dar viena.. ir vaziuotum talzomas “turbulenciju” is abieju pusiu.. Vejas labai gusingas ir vis stiprejo. Gamta keitesi, medziai ir visa kita zaluma jau seniai buvo dingusi, liko tik kerpes, samanos ir akmenys. Vaziuoji ir jauti, kad arteji prie pasaulio krasto..
Bet tame pasaulio kraste kaip i kokia ‘meka” link Nordkappo traukia visokio plauko “piligrimai” Apie “kebabines” (kemperius) nera ka kalbeti (ju ten nesuskaiciuosi), bet ten zmones traukia dviraciais, paprastais ir su priekabom, oldtaimeriais, motociklais su ‘liulkom” ir dar su priekabom.. Zodziu visi keliai veda i viena taska.. Pasiziuri ir viduje pajunti pagarba tiems zmonems. Numynti iki Nordkappo dviraciu apsikrovus manta..gerbiu. 
Oras buvo nuostabus, termometras be abejo rode +C, bet ne daugiau 3 ar 5 lapsniu..
Rankos stingo, nepadejo ir uzmautos dvi poros pirstiniu, bet gamtos grozis vijo salyn mintis apie salti Paskutiniai kilometrai tikrai ispudingi ir kas ten yra vaziaves neduos meluoti. Kyli, leidiesi ir uz kiekvieno posukio tikiesi isvysti tiksla. Nespeji mojuoti visiems is priekio atvaziuojantiems “mototuristams”, nes vejas tik ir laukia kol pakelsi ranka nuo vairo Ir stai pagaliau TIKSLAS !!
Orelis toks, kad salmo nesinori nusiimti, pucia pats tikriausias siaures vejas, bet uztat kiek akys uzmato dangus ir jura.. Kadangi draugai Lietuvoje “online” stebejo musu kelione, tai pasiekus pagrindini keliones tiksla, iskart pradejo lietis smsai su sveikinimais. Siaip labai maloni smulkmena, kai sustoji nakvynei ar siaip pasigrozet gamta ir “pareina sms” “kiek dar ten stovesit, mums nusibodo ziuret I nejudanti taska!” arba vakare: grazia vieta radot nakvynei.. Zodziu chebra smaginasi ir is dalies keliauja kartu su tavim Nordkappas tikrai nenuvyle, vieta neeiline, ir zmogui stovinciam ant paskutinio sausumos lopinelio priesais vandenyno ir dangaus platybes tik parodo koks menkas jis vis del to yra
[*]Prikabintas failas:
IMGP1941.JPG
[*]
Prikabintas failas:
IMGP1943.JPG
[*]
Prikabintas failas:
IMGP3343.JPG
[*]
Prikabintas failas:
IMGP3342.JPG
Muziejaus ekspozocija apziurejom, suvenyrai ir kavines ne statistinio lietuvio kisenei, tai gryze prie mocu issitraukem lietuviska kumpeli ir puciant piktam vejui uzkandom. Taip besistiprinant pamatem atvaziuojant dvi Afrikas ir isgirdom lietuviskai kazka panasaus i: Nu tai kur daugiau lietuvius sutiksi!!?
Pasilabinome, maloniai pabendravome su susalusiais “afrikieciais” Eimantu ir Gintaru ir susiruosem vaziuoti toliau.. Tolstant nuo Nordkappo ir kelyje prasilenkiant su link jo skubanciais motociklininkais, galvoje sukosi kazkada girdeta Visockio daina apie alpinistus stovincius virsuneje ir truputeli pavydincius tiems.., kuriems virsune dar priesaki..
Kadangi saule (kaip tapo iprasta) nesileido, tai pavaziave dar gabaliuka pradejom ieskoti vietos nakvynei. Nusuke nuo asfalto ir kazkokiu lauko keliuku uzkile I kalna radome aikstele su lauzaviete ir vaizdu I fiorda. Jei ne prasidejas lietus, tai viskas butu buve idealu, net supuves elnias uz 100 metru negadino idilijos
Ta diena ivaziavom Nordkappisku 530 km. [*]
Prikabintas failas:
IMGP1948.JPG
[*]
Prikabintas failas:
IMGP3348.JPG
Liepos 12 diena (ketvirtadienis)
Rytas “isauso”(nors suteme taip ir nebuvo)
vejuotas ir lietingas, tad link sekancio savo keliones tikslo Lofoteno salu issiruosem tik po pietu, o kur skubeti.. atostogos gi.. Kadangi per viena diena ten atvykti neplanavom, tai padalinom kelia dviem dienom ir neskubedami patraukem link graziuju salu. Kad Norvegijos gamta grazi, buvau girdejas daugybe kartu, bet kai pamatai tuos kalnus, fiordus savo akimis, uzuodi dumblius ir dziovintas zuvis pakranteje ir pajauti visu kunu nuo kalnu sklindancia vesa, tai tik tada supranti apie ka tie visi pasakojimai. Akys dziaugiasi, protas ilsisi kai tokie vaizdai plaukia pries akis..tokios atostogos super!
[*]
I dalies pabaiga
Laukiam tesinio