AfricaTwin.LT

(pratesimas i dalies)
Vaziuoji, vaziuoji, pasiziuri zemelapyje kur randiesi ir supranti, kad jei kas.. iki namu labai toli
[*]
[*]
[*]
Nakvynes apsistojome labai grazioje vietoje ikurtame kempinge, buvo net kazkieno “neuzrakintas” Wi-fi, tai uzmezgeme rysi su Lietuva. Kasdieninis ritualas: palapines statyba, valgio virimas, vakariene ir relaksas po dar vienos ispudziu pilnos ir aktyvios dienos.. viskas taip veza, kad dabar praejus tiek laiko berasant suvoki koks vis del to kaifas yra taip keliauti..
Ta diena prasukom vaizdingus fiordinius 404 km.
[*]
[*]
[*]
[*]

Liepos 13 diena (penktadienis)

Apie 10 ryto isstartavom pasitikti nauju ispudziu ir palepinti akis naujais, nematytais gamtovaizdziais. Ir tikrai pamatem tai ko nebuvom mate.. Artejant prie salu, kalnu forma ir spalva keitesi i nematytus derinius. Vel eme daugeti motociklistu, grupelemis ir po viena. Kazkam musu tempas atrode per letas ir jie “pjove” serpantinais nepakeldami akiu nuo asfalto, kiti zioplinejo dar daugiau nei mes O paziureti tikrai buvo i ka Kadangi oras buvo kazkas tarp “dulkiancio lietaus” ir “grybu lietucio” tai neispasakytu formu ir spalvu kalnai paskende migloje atrode nu labai jau mistiskai .. Kaip pats sau sakau kazkas panasaus i vaizdus is “Ziedu valdovo”
[*]
Atvirai pasakius nesupratau kurioj vietoj prasidejo tas Lofotenu salynas, nes kaip pradejom vaziuoti tai sustojome tik prie pirmo “kreivo” tilto padaryti pora nuotrauku.
[*]
Nenoriu net bandyti nupasakoti tuos matytus vaizdus, nes zinau, kad nenuvykus ten nepajusi to jausmo, nesuprasi apie ka tie kalnai tylom pasakoja. Kazkas panasaus yra Kernaveje ant piliakalniu, kaip issireiske vienas ten nuveztas vokietis turistas: grazu, labai grazu paziureti, bet vidumi jauti daugiau nei mato akys. Taip ir su Lofoteno salomis, neziurint i civilizacija, jos labiau atrodo likusios senoveje nei siuolaikiskos ir sutikes barzdota vikinga turbot net nenustebtum Beje vikingu muzieju buvau tvirtai nusprendes aplankyti, taciau bilieto kaina nuleido ant zemes ir pasitenkimome nors uzsuke ir pasinaudoje tuoletu.. Dar aisku atsargiai paziurejome siuvenyrus parduotuveleje.. kainos eilini karta pasirode baisios kaip ir pardavejos.. Nenoriu nieko izeisti, bet turbut tie vikingai todel ir isplaukdavo kariauti, kad nereiktu namie su tokiais monstrais gyventi.. Tokia grazi gamta, o moterys.., bet gamtoje matyt visur turi buti pusiausvyra
Vaziuodami mazai paveikslavome, nes su “muiline”nera net ko stengtis bandyti perteikti to ka mato akis… Neiprastai akiai atrode balto smelio pliazai, “tosolinis” vanduo ir tik keli laipsniai silumos. Daug tilteliu, tuneliuku, zveju ir zemdirbiu kaimeliu tame vandens ir kalnu fone.. tiesiog zodziu truksta. Taip besigrozedami privaziavom salu pabaiga miestelyej Sarvagen. Paakinti ankstesnes sekmes, pravaziavome pro kelto laukianciu automobiliu eile iki pat krantines. Ten stovejo du motociklai su vokiskais numeriais. Naujas BMW GS ir kazkoks cioperis. Pasiklausem, kiek kainuoja bilietas ir kur ji isigyti, tai pasikeles “Hansas” pasake, kad jam nesvarbu kiek kainuoja (suprask as ziauriai prie babkiu ), bet jo moteriske maloniai viska paaiskino (aciu jai ). Bet atejo “konduktorius” ir mus nuliudino, sako i sita kelta jus jau netilpsite, todel siulau vaziuot i eiles gala ir uzsiimti vietas i sekanti. Turint omenyje, kad jau buvo apie 8 val vakaro, o sekantis turejo atplaukti uz poros valandu ir dar be garantijos i ji papulti, tai nuskubejome i eiles gala. Keliaujant (kai prasidejusi poliarine diena) privalumas yra tame, kad tamsa taves neuzpuola visa para, tad sugrauzem po “Snikersa” ir nuolankiai laukem. Kai isplauke pirmas keltas ir laukianciuju kolona pajudejo link krantines, pamateme, kad “krutas Hansas” irgi laukia krantineje sekancio kelto.. Kaip nuo to vaizdo atsigavo “lietuviska dushia”.. Siaip kelionese visada sutinki daug svetimu zmoniu is ivairiu saliu ir zinai, kad tautybe nieko nereiskia, nes kiekvienoje tautoje yra visokiu “buduliu ir gezu” , o vokiecius tauta as zaviuosi ir ja gerbiu, bet ne tokius jos atstovus kaip tas pasiputelis
Jau besisvartuojant “musu” keltui prasidejo normalus lietutis ir teko uzsideti lietaus aprangas. Uztat kelto virsutiniame denyje mes tik dviese ir sedejome ant slapiu kedziu ir grozejomes tolstanciomis horizonte salomis.. Tikrai nenusakomo grozio vieta.
[*]
[*]
[*]
[*]
Keltas atplauke i Bude miesta apie trecia nakties, uzsipyleme pilnus bakus ir nurukome ieskoti vietos nakvynei. Po keliu nesekmingu bandymu nuvaziavus apie 30 km. uz miesto radome apleista nama, tai salia jo ir isikureme. Pro sali pratipeno briedziu porele, kadangi jie pretenziju i pievele nepareiske, issiskyreme taikiai Nuovargis jautesi, rupejo tik greiciau ilysti i miegmaisi. Vietoje vakarienes pasirinkau paskutini “Grimbergen”o buteliuka ir palaimingai smigau. Buvo apie puse keturiu ryto. Ta diena su pasimegavimu prasigrozejom apie 530 km. (+ kazkiek keltu) .

Liepos 14 d. sestadienis.

Kadangi pagrindinius keliones tikslus (Nordkappa ir Lofoteno salas) pasiekeme, toliau turejome paprasciausiai vaziuoti i pietus ir kazkuriuo momentu sukti link Svedijos sienos i Stokholma. Tad issimiegoja ir gerokai po pietu susipakave manta pajudejome.
Viskas prasidejo labai nekaltai.. niekaip nepavyko ijungti mano Afrikos sviesu. Kadangi jos yra dvi, tai versija, kad perdege abi is karto atmeteme. Sustoja isardem jungtuka, jis buvo geras.. isemem lemputes, jos buvo abi perdegusios.. pamatavom krovima.. 18.6 V… Super.. “Pagaliau” numire mano krovimo rele.. tiek metu puikiai sau veike, o sugedo butent tada, kai esu kitoj pusej juros, prie poliarinio rato, vienoj “pigiausiu” saliu pasaulyje.. Pamenu kazkaip su pavydu palydejau akimis pro sali minancius pedalus veloturistus..
Kadangi elektroje esu visiskai-beviltiskas, esu dekingas draugo vidiniam genijui, kuris per pusvalandi “pabures” su laidais ir atjunges (lygtais) viena faze nuo generatoriaus kazkaip isgavo 12.5 V nepastovaus krovimo. Nuotaika krito, bet buvau nuteiktas, kad kol “neisvire” akumas ir nesudege komutatorius, tol “dar nebeda” Na ka, toliau vaziavau be sviesu.. siaip ar taip gi poliarine diena “uz lango”. Kai po planinio “pit stopo” mocas neuzsivede nuo starterio, tai buvo tik dar viena bloga naujiena ta diena Matyt akumas visgi “isvire”, bet gerai, kad “komutatorius” dar gyvas
Ir dar geriau, kai yra salia stiprus bicas, kuris tavo “Afrika” ir visais “lagaminais” po kiekvieno sustojimo draugiskai “stumteli”
Supratome, kad sioje kelioneje savo sekme jau isnaudojome ir daugiau zenklu “is virsaus” nelaukeme. Nutareme tiesiausiu keliu pamazu riedeti link namu. Atvirai pasakius vaizdu jau buvom prisiziureja sociai, o ivertinus tai, kad vienam mocui grandines jau nebuvo i kur tempti, o zvaigzdute sudilo ir dantukai atrode tuoj uzlinks, o kitas dar kazkaip (su salyga, kad uzstumi) vaziavo nors ir be sviesu, tad tikslas- namai
Vaziuojant pavykdavo uzsimirsti, bet nors maziausias garsas ar sutrukciojimas iskart grazindavo i realybe ir imdavai paranojiskai klausytis kaip burzgia varikliukas Kylant i kalnus oras veso, o is virs galvos pakibusiu debesu atrode tuoj prades snigti. Privaziavom poliarinio rato riba, pasigrozejome keliautoju is akmenuku sukrautais kaubureliais, nepraleidom progos pasinaudoti siltu tuoletu ir patraukem toliau.
[*]
[*]
[*]
[*]
Prie lankytinu vietu visada padaugedavo ivairiausio plauko keliautoju ir viso pasaulio, tad kuri laika vaziavome paskui solidaus amziaus angla su “Gold Wingu”, bet neilgai, nes senolis buvo super atsargus ir progai pasitaikius aplenkdami jam pamojavom ir nuskubejom link namu. Vakare dar prisiminem ta dieduka, faina tokiuose metuose spjauti i viska ir susikrovus manta ant moco islekti pasibastyti po pasauli. Anukam “na zlo”. Nakvynes sustojome kempingiuke prie Luktvatnet ezero prie E6 kelio. Tokio mazumo ir kiekio kraugeriu musyciu nebuvom sutike visos keliones metu. Musytes buvo tokios mazos, kad tikrai abejojau ar palapines tinklelis jas sulaikys.. Buvo issukis nusiimti salmus ir susiruosti nakvynei Ieskojom kempingu savininku, bet po to kaimynai vokieciai pasake, kad seimininkai atvaziuoja tik apie devinta vakaro, isplauna dusus, tuoletus, padeda tuoletinio popieriaus ir susirenka pinigus is naujai atvykusiu. Kaip po to pabendravom su kaimynu, pasirodo, net vokieciai vaziuodami I Norvegija atsitempe kiek imanoma daugiau maisto su savim.. Nes Norvegijoje “utopische Preise”.. Tai ka jau cia tada mums is LT..
Ta diena pravaziavom “paranojisku” 312 km.
[*]
[*]
Liepos 15 d. Sekmadienis

Apie puse vienuolikos (po draugisko stumtelejimo) uzkurem mano ‘blonde” ir nuburzgem link namu. Kazkaip ziurint I zemelapi Stokholmas jau atrode beveik namai Svarbiausia buvo patekti i kelta, o sitoj Baltijos puseje jau viskas ranka pasiekiama
Vaziavom iki miesto Stjordal, po to pasukom E14 keliu link Ostersundo (Svedija). Kadangi draugai Lietuvoje nezinojo apie mums iskilusias technines problemas, tai iskart pasipyle smsai kodel taip anksti pasukom link namu? Visa kelione jautem, kad “didysis brolis” stebi
Siaip labai grazus tas E14 kelias nuo Stjordal link Svedijos. Lietus nenustelbe ryskios dirbamu lauku zalumos, o is ruko vis islendantys kalnai ir palei upe vingiuojantis keliukas sukure labai grazu peizaza. Net dabar prisimenu tuos vaizdus. Kelias pamazu kilo aukstyn i kalnus ir kazkur aukstai kalnuose kirtome Svedijos siena. Peizazas kardinaliai nepasikeite, vyniojome kilometrus toliau. Bevaziuojant apie puse devyniu vakaro, pamateme nuoroda i karo muzieju ir uzsukome pasiziureti (OPTANDS FLYGFÄLT, Östersund), pats muziejus (irengtas prie pakilimo tako) jau buvo uzdarytas, tai pasitenkinome lauke demonstruojama ekspozicija. Ten buvo sustatytos ivairiu amziu patrankos su techniniais duomenimis ir keli kariniai lektuvai. Pakalbinome ramiai sau vakarojanti sveda ir jis mums patare vaziuoti 83 keliu, ten beveik nebuna policijos ir siaip idomesnis kelias. Padekojome ir nuvaziavome ieskoti nakvynes. Ilgokai nepavyko nieko tinkamo rasti, pasitaike pora kempingu, bet nesuviliojo. Moketi pinigus uz tai, kad miegosi kazkieno aptvertoje pievoje.. Pavaziave nusukome i miska ir surade pakeleje lygesni poros kvadratu ploteli apsistojome. Buvome normaliai pailse, tad vakarieniai lietuviski lasiniai-desros-kumpeliai su svediska duona ir i miegmaisius..
Ta diena prasigrozejome 711 norvegiskai-svedisku kilometru.
[*]
Liepos 16 d. pirmadienis.
Dar is vakaro bandem susiorganizuoti bilietus i kelta, bet is ryto gavome atsakyma, kad ner sansu.
Kadangi skubeti nebuvo kur, tai prisivirem sriubos ir “normaliai” papusryciavome. Miske buvo nerealiai daug zemuogiu, tai tos progos irgi nepraleidau , o kada gi Lietuvoje rasi tam laiko?
Susikrovem manta ir pasukom link Stockholmo, kadangi keltas buvo tik antradieni, tai nutareme kaip galima arciau privaziuoti prie jo, bet nakvoti gamtoje. Pasinaudojome dedes svedo patarimu ir pasukom 83 keliu. Miskai, miskai, kirtimai, pradzioje nelabai ka daug ir mateme, bet ir policijos tikrai nesutikome. Kelias buvo beveik tuscias, daug miskoveziu,tad mes su savo “pavargusiais” zirgeliais daugiausia tik juos ir lenkem. Kas istrigo, tai beveik prie kiekvieno namo plevesuojanti valstybine veliava ir aisku nuskusta zolyte. Nors namas ir stove viduryje berzynelio, nors ir nera tvoros, bet zolyte kaip golfo laukuose.. Nu ir aisku koks nors pikapas kaip pas Chuck Norrisa Megsta jie tuos amerikietiskus nesusipratimus.. Taip neskubedami privaziavome Gavle miesteli. Reikia pripazinti, kad svedes labai simpatiskos (cia taip nukrypimas.. ).
Prisipirkom svedisku bulviu salotu ir siaip visokiu skanestu vakarieniai ( makaronai,konservos ir lasiniai-kumpiai, jau buvo pabode) ir nurukom ieskoti nakvynes vietos. Radome prabangia aikstele misko keliuko gale, kur buvo isverstos kelios kabeliu rites ( is kurios gavosi puikus staliukas) ir visai kulturingai isikureme.
[*]
Ta diena prie namu priartejome dar 364 kilometrais.

Liepos 17 d. antradienis.

Paskutine diena Skandinavijoje buvo tik formalumas. 100 kilometru iki Stockholmo iveikeme be gedimu ir nesusipratimu. Susiradome savo terminala ir po besiniaukianciu dangumi laukeme isedimo. Lietus visgi prasidejo greiciau. Buvome jau bepradeda detis lietaus aprangas, kaip is BMW su svediskais numeriais islipo “svediskas” lietuvis ir pasiule perlaukti lietu jo automobilyje. Grazus zestas is jo puses. Pabendravome su is Klaipedos kilusiu tautieciu. Pora metu kaip dirba Svedijoje, seima, vaikai, lietuviu futbolo komanda, viskas gerai. Kitaip ir neturetu buti salyje, kurios pilieciai su pasididziavimu laiko iskele valstybines veliavas prie savo namu.
Beplepant prasidejo ilaipinimas, tad padekoja uz “pastoge” gryzom prie savo “Afrikyciu”. Tenais jau buvo privaziaves vienisas mototuristas ponas Eugenijus su savo BMW. Malonu sutikti tautiecius uzsienyje. Besistumiant link kelto spejom paplepeti ir su juo. Zmogus malonus, solidus, vienas vazinejo aplankyti zmonos i Norvegija. Pagarba.
Kadangi keltu su nakvyne kelemes pirma karta, tad rade savo kajute apsidziaugem, kad ji dviviete… Ir kaip as nustebau kai nespejus isikurti atsidare kajutes durys ir i ja susigrudo dar du dvigubai stambesni uz mus “kambariokai”. Visa laime, kad tai buvo tautieciai. As atvirai pasakius kazkaip neatkreipiau demesio, kad yra dar vienas lovu “aukstas” virs “musiskiu”. Sakau vyrai, kazka sumaiset, cia musu kajute, sako musu irgi.. Blemba galvoju, tai ka cia blyn vienoj lovoj po du miegot reiks..? Bet jie sako, nu jei jau jus pirmi atejot, tai mes miegam virsuje, atsiverte mano anksciau nepastebetas lovas, sumete savo kuprines ir isejo parukyt.. Nu blemba..kompaktiskai keltuose zmones plukdomi.. Tuo ir faina keliauti, kazka naujo pamatai net paskutine keliones diena
Dienos pasivazinejimas, paskutiniai “svediski” 114 km.
[*]

Liepos 18 d. treciadienis.

Nors kelione nebuvo ilga ir varginanti, bet vis tiek kazkoks ziauriai malonus jausmas yra zinoti, kad jau siandien busi namie.. Isvaziavom Rygoje is kelto ir paspaudem link namu. Viskas atrode ranka pasiekiama. Bet vos isvaziavus is Rygos, mano Afrikyte nustojo reaguoti I “gaza”, sutrukciojo ir uzgeso.. Nu galvojo, puikumelis… matyt isvire is tas “komutatorius”. Pasirodo mano benzino siurbliukas (paskui krovimo rele) iskeliavo i “amzinuosius medziokles plotus”.. Bet “Afrika” ir be jo gi gali vaziuoti, tad kelione po 10 minuciu prateseme. Besikrapstant pakeleje su slangutem, is kazkur privaziavo visas apdulkejas enduristas su BMW GS, mandagiai pasiteiravo ar nereikia pagalbos ir po superinio starto dingo uz horizonto. Blemba kaip malonu kai tau svetimoje salyje yra siuloma pagalba, malonu ir skatina, esant reikalui tave pati taip elgtis. Atjungus siurbliuka nuskubejome namo.
Is Rygos I Vilniu parvaziavome be jokiu papildomu gedimu ar nuotykiu. “Tauta” jau lauke ir sutiko.
Ta diena iki namu vaziavom 292 km.. daugiau nebuvo.

Apibendrinant noreciau pasakyti savo nuomone:
Norvegija per didele vienai kelionei, nes greitai persisotini vaizdais, o jais reiktu megautis..po truputi
Vaziuoti motociklu Norvegijoje vienas malonumas, keliu specifika neleidzia uzpakaliui “nutirpti”.
Galimybe ieskoti nakvynes “gamtoje kur papuls” visai smagus uzsiemimas dienos pabaigoje ir pinigu sutaupo. Tikrai smagiau nei vazineti po kempingus ir ieskoti pigaus ir gero.
Truputelis statistikos:
- Keliones trukme 11 paru.
- Nuvaziuota 5077 km.
- “Gryno” vaziavimo trukme 2 dienos, 20 val. 24 min.
- Vidutinis greitis 71 km/h.
- Didziausias greitis 131 km/h

Gedimai:
- Krovimo rele reguliatorius- 1 vnt.
- Benzino siurbliukas – 1 vnt.
- Tom Tomas (greiciausiai del “nesveiko” krovimo) – 1 vnt.
- Racijos mikrofonas – 1 vnt.
- Spidometro “krumpliukas” – 1 vnt.
Zodziu mano “Afrikyte” nors ir apgedo kelioneje, bet iki namu mane parveze, todel as tik dar labiau ja branginu ir iki kitos keliones bus kaip nauja
Nekalbant apie namus, seimas, mylimus zmones ir t.t. Nera jausmo geresnio uz ta, kai atsikeles ryte sedi ant krepsiais apkrautos “Afrikos” ir zinai, kad vakare tu busi jau toli, toli..

P.S. Tikiuosi bus tokiu kurie perskaitys iki pabaigos

Yra tokių... Su malonumu perskaičiau..

_________________
Amžinas variklis vis dar neišrastas, o amžini stabdžiai dauginasi patys

Patikek tikrai tokiu yra... Aciu uz gera pasakojima

_________________
IBA #53028

perskaitem, aciukas. ale apie prilituotos ausines likima taip ir neradome pastraipos

_________________
http://www.youtube.com/user/morkiukas

Tep tep...idomu buvo skaityti

_________________
Gero vėjo...

Liuks
na mums keliaujant po vidurio norway apsistojome viename is daugelio kempingu prie sognefjorden salia moto keliautoju grupeles, tai vakare prie musu priejo vokietukai vyras su zmona, kiek supratau, ziurejo i mano karve RD04 ir atsidusdami kartojo zadi NOSTALGIA sunkiai mums sekesi susikalbeti anglu k., bet supratau, kad nesenai afrika iskeite i nauja liapa.

puikuma!

o su vikingų moterim, tai tan yra taip kad jos dažnu atvieju yra stambesnės ir fiziškai netgi pajegesnės už vyrus tai į visokius užkariavimus keliaudavo kartu...

_________________
А ты тормоза смазал?

Na šaunuoliai Toks susidarė įspudis, kad važiuota lyg ir dejais mocais bet vienas vadeliotojas pastoviai vedė užrašus kas už jį vairavo neaišku taip gerai žodžiais apipavydalinta kelionė kad nuotraukų ir nereikia. Geri diedai, šauni kelionė, grąžus gyvenimas

Nenorejau issiplesti apie ta "skaudzia tema"... Ausines tai veike ale: "Po eilinio sustojimo nuo “bezdzioniu” tilto pasigrozeti kliokiancia kalnu upe, nustojo veikti mano “Afrikos” spidometras ir racijos mikrofonas.. na ka, vaziuosiu tyledamas.. "

O taip norejosi pasidalinti ispudziais vaziuojant..

Puikus aprasymas!:)
Papasakok, kokios kainos Norvegijoje? As ten keliavau darbo reikalais 2004m, taciau pinigu neturejau, miegojau masinoje, maista su savim buvau paemes (slepiau po sedynem, nes vezti negalima buvo, tikrindavo isvaziuojant is kelto) tai ir i kainas neziurejau, tik i gamta.

_________________
a.k.a. Kos

markete batonas paprasčiausias, nepjaustytas apie 20lt, sūrio gabalas, mažutis, kukliausias irgi apie 20-25lt. Iki mėsos skyriaus nepriėjau - sveikatos neužteko...

_________________
А ты тормоза смазал?

Na kainu tiksliai nepamenu, jei atvirai, tai normalioje parduotuveje tik vienoje buvome uzsuke. Duonos pirkom, bet kiek tas "ketvirtukas" kainavo nepamenu. Maistas brangus, ta tai pamenu, bet kadangi visko is LT buvom pasieme tiek, kad parsivezem atgal, tai neuzsifiksavo.. Uztat benzas..., pacioje siaureje pylemes po 16 kronu (apie 8 Lt.), tai didziausios islaidos ir buvo kurui. Kempingai Norvegijoje apie 150-200 kronu. Keltas is Lofotenu buvo nepigus, bet kad nereiktu atgal vaziuoti tuo paciu keliu, tai apsimokejo.
Bet ne maisto, o pvz. turisitinio inventoriaus kainos, tai neisgazdino , pasirode artimos lietuviskoms. Jau nekalbant apie Svedija, kur maisto kainos apskritai lietuviskos. Svedija po Norvegijos pasirode "draugiskesne" musu kiseniai
Atsiprasau, kad tiksliu kainu nepamenu