Na, tęsiu toliau, tai ką pradėjau.
Trečia diena.
Pabundu ryte (vėl) nuo jūros ošimo ir gaivos pro atvirą langą. Jaučiu, kad manęs laukia dar viena puiki diena. Tyliai susipakuoju daiktus, pradedu ruošti motociklą, kai ateina šeimininkas ir pasiūlo prieš kelionę kavos, arbatos ir užkandžių. Vau. Nenustoju maloniai stebėtis jų svetingumu.
Taigi po visų rytinių procedūrų grįžtu prie motociklo, kur manęs laukia staigmena, kuri turėjo įtakos visai likusiai kelionės daliai. Tai plika galinė padanga. Kuri sudilo per praeitą dieną! Žinoma, ji nebuvo nauja, bet “mėsos” prieš kelionę buvo sočiai (3-4 mm). Taip, buvau girdėjęs apie „piktą“ latvišką-estišką žvyrą, bet ko gero labiausiai įtakos turėjo EST asfaltas, kuris tikrai labai rupus☺ Be to, ir motociklas toks piktas, taigi visa tai, matyt, ir turėjo įtakos jos pasibaigimui. Darausi išvadas, kad turiu su gazo rankena būti labai švelnus ir tikėtis, kad ji (padanga) parveš mane namo. O jei ne? Tada bent iki Narvos, kur būsiu priverstas ieškotis naujo „kaliošo“...
Lekiu toliau, lengvai sukdamas rankeną ir stebėdamas EST gyvenimo ypatumus kiek galima arčiau jūros, užsukdamas ten, kur man atrodo įdomu ar šiaip pasižvalgyti.
Narva. Keistas ir nelabai toks jaukus miestas pasirodė, ypač centrinė gatvė-grynas sovietinis planinis palikimas su kur ne kur atsiradusiais modernesniais pastatais, kurie atrodo dar neradę savo vietos. Tačiau pilis arba tai, kas likę iš jos, tikrai verta dėmesio
. Livonijos ordino palikimas, kaip, beje, ir RUS pusėje esanti kita pilis. Ai dar, St.Peterburgas už 126 km...
Nuo čia jau kelias suko link namų pro Čiudo ežero pakrantę
ir nejučia kertu LV sieną, kur vėl neriu į latviškus žvyrkelius, stebindamas vietinius gyventojus ir gąsdindamas žvėris (kažkaip dažnai miniu čia juos, bet jų būta daug). Vilakoje
kažkodėl nustoja veikti navigacija, tačiau popierinis žemėlapis padeda susiorientuoti, kuria kryptimi judėti, todėl kelionę tęsiu toliau. Vis tik su GPS važiuoti patogiau. Ir greičiau. Km bėga nenumaldomai, ir turiu prisipažinti, kad čia truputį atsitraukiu nuo pasienio, tačiau kelionės turinys nuo to nenukenčia. O kai suprantu, kad iki namų liko „tik“ ~300 km, pasitenkinimas ir užtikrintumas, kad šiandien galiu ramiai pasiekti namus, tik išauga. Savijauta puiki, oras taip pat, todėl ~23 val. kertu LT sieną ir paskutinį kartą šioje kelionėje sustoju tradicinėje man vietoje Zarasuose prie apžvalgos aikštelės
. Gražu ir smagu☺ Toliau tik trumpa atkarpa iki namų su šypsena ir puikia nuotaika. Elniu (gal LV „briedziu“), nusprendusiu patikrinti mano budrumą. Ir...pabaiga, 1 val. nakties su dienos rida 1 045 km.
Reziumė, statistika:
kelionės maršrutas LT-LV-EST-LV-LT;
kelionės ilgis 2 590 km (1 diena-765, 2-780, 3-1045 km.);
kelionės trukmė 3 dienos+1val. ketvirtos
kelionės vid. Kuro sąnaudos (kurios mane nustebino ir turiu įtarimą, kad tam reikšmės turėjo 3 dienos „švelnus“ važiavimas) 5,31 l/100 km.;
Brangiausiai piltas kuras kainavo 1,297 EUR (Zarasai), pigiausias-1,16 EUR (EST kaime);
kelionės atradimas galiu keliauti su motociklu (ir daugiau☺);
kelionės staigmena superiniai estai, kurie priėmė nepažįstamą motociklininką kaip garbingą svečią;
kelionės nusivylimas nebuvo;
kelionės tikslai pasiekti.
Dar keli žodžiai apie motociklą KTM 990 Adventure šioje kelionėje (juk motociklininkų forumas☺):
Važiuodamas iš Vilniaus į Rusnę, galvojau, kad geresnis pasirinkimas tokiai kelionei (tiksliau tai daliai kelionės) būtų koks touringas, ale ST, FJR, Crosstourer, Crossrunner, GS ar panašiai. Vėliau, jau lėkdamas LV žvyrkeliais, galvojau, kad šis motociklas būtent tam ir skirtas (ir dar daugiau-išbandyta)-pakaba veikia puikiai, svoris optimalus net su dėžėmis, galios į valias. EST jis pasirodė per vidurį-žvyrkeliais-puikus, asfaltu-neišnaudotos galimybės. Taigi bendrai paėmus ir susumavus rezultatus bei įvertinus (viena iš malonių staigmenų, nes tikrai buvau nusiteikęs kitokiems skaičiams) kuro sunaudojimą gavosi...pats tas. Enduro (sunkaus) universalumas veža☺
Įspūdžių kaip iš didelės kelionės. Turbūt, dėl to, kad mano požiūris į tai, kaip į tam tikrą dovaną...Aleliuja!
Prisijungti
Registruotis
DUK
), nuostabų rytą pasileidau į kelionę.
) , nes aplink buvo puspelkė, o ir greitis buvo toks, kad ko gero pėstysis būtų lenkęs mane. Pats greitai pašokau, bet plieninį žirgą pakelti nesugebėjau dėl paminėtų priežasčių. Nieko kito neliko daryti, kaip tik nusiimti vieną šoninę ir galinę dėžes, jas nusinešti 50 metrų iki pagrindinio kelio, o tada ir motociklas leidosi pakeliamas. Beje, su lengvesniu mocu didesnių sunkumų iš pelkės išvažiuoti nekilo. 
Taigi, kelionė tęsiasi jau Estijos teritorijoje, o esminių skirtumų, apie kuriuos taip mėgsta visi kalbėti, kad EST tai jau tikri Vakarai, deja, nepastebiu. Apskritai paėmus, kai kurie vaizdeliai-pijokai, apleistos sodybos, fermos, gyvenvietės ir "rytinis klientų buriavimasis" prie vietinių "supermarketų" visose šalyse vienodas. Tai liūdina, nes ne tokio panašumo, turbūt, norime ir siekiame. Bet gana čia politikuoti ir nagrinėti socialines problemas, kai prieš akis dar daug km ir įspūdžių. Pernu pasitinka mane liūtimi, nuo kurios esu priverstas slėptis buvusios mokyklos pastogėje. Ir kai jau pradedu galvoti, kad reikia trauktis lietaus aprangą, danguje pamatau besisklaidančius debesis. Lukteliu dar keletą minučių ir, lietui nustojus, kelionę tęsiu toliau į kitą "ragą"-Munalaid. Labai gražus keliukas iki jo 
Klausiu, kiek kainuos, jis šypsos ir sako: "For good people Nothing" ("geriems žmonėms-nieko") 
Ten šikinykas nerealiam aukštyje 