Na va , raportuoju.:
Kaliningrado sritis
Isvaziavau 2015 06 30 diena 06 15 val ryte is Juodkrantes, Ant sienos buvau apie 06 40, eiliu nebuvo, nebuvo nei vienos masinos, lietuviai greit praleido,Rusai, Pasu kontroles punkte, darbuotojas (jaunas vyrukas) paklausinejo apie motocikla, kiek kubiku, kiek valgo, kiek traukia , sake pats galvoja isigyt motocikla tai visu klausineja apie mocus, nes nezino kokio nori, uzdejus stampus I pasa paleido toliau, tada deklaracija, is pirmo karto nesigavo, dave du lapus, as uzpildziau tik viena (antras galvojau atsarginis), bet ir ta viena su klaidom, bet geranoriskai pasienietis pataise klaidas ir liepe dar karta uzpildyt, dar tiesa siek tiek dvejojo del id. Transport kodo, nes automobiliu kodas su raidem ir daug skaiciu, o cia tik skaiciai, tai prase isverst teksta nuo tech. paso , ir isitikino kad visdelto teisingai parasiau, paklause ar yra numeris ant remo (nors nejo tikrint) prieme visus dokumentus (pasa, motociklo dokumentus ir deklaracija ) ir liepe vaziuot I aikstele (pridiotsa podozdat) sako pasienietis. Nuvaziavau I aikstele, o ten stove du Lt. automobiliai norintys ivaziuoti, pasisveikinau, pradejom sneket, issiklausinejau kiek trunka “postojat”, nuteike ne kaip….sako kaip kada, buna 3-4 valandos, o buna ir 10-12 valandu, dabar jie jau laukia 2 valandas, Na nusiteikiau blogiausiam, uzsirukiau ir svarstau, : dokumentai pas pasieniecius, as neturiu nieko, jei pralaikys 12 valandu.. as jau noresiu vaziuot namo net nekirtes sienos.. galvoju kokia bus vel procedura, vel pasu kontrole, vel “postajat”.. 12 valandu….
Taip man bemastant ir rukant, girdziu saukia : motocykl podjezaite, Lengvuju automobiliu vairuotojai labai nustebo , sako kaip greitai tave…Zodziu rytinis sienos kirtimas uztruko apie 30-40 ninuciu. Ir jau truputi po 7 ryto, pasileidau I pazintine kelione po Kursiu Nerija ne lietuvoje..
Pavaziavu ne pilna kilometra – slagbaumas ir raudonas sviesoforas…. Kas cia dabar galvoju, negi dar nesibaige…. Pasirodo postas keliu mokesciui 150 rubliu …. Turiu tik eurus (galvojau issikeisiu pirmam miestelyje ) pradejau sneketis su “bobute” (jai gal apie 60-70 metu) sako gali kortele atsiskaityt, (irgi neturiu pasiemes).. na sutarem “ant” 3 euru.. vaziuoju toliau
Pirmas sustojimas Rybacnyj, ten kioskelis, pasiemiau kavos, parukiau, pasikeiciau 20 euru (1200rubliu). Vaziuoju toliau, pirmas jau didelis miestas - Zelenogradsk,
pasimaliau po miesta , radau “lukoile” interneta, daviau ataskaita seimai, kad viskas tvarkoj , (susitarimas su dukra , kad karts nuo karto pranesiu savo dislokacijos vieta, kai prieisiu prie interneto) Mieste ilgai neuztrukau, gal kokiu 40 min, nieko idomaus nepamaciau, uzsipyliau iki pilno benzo, nusipirkau spaudos kioske zemelapi (vaziavau be navigacijos) Lukoile pasijunges internet pastudijavau zemelapi kaip isvaziuot is miesto ir pajudejau.
Miesto pakrasty prie sanktyzos su nuorodom kokie miestai I kuria pusia, sustojau kelktrasty , issiskleidziau A1 formato zemelapi ir planavau kur vaziuot toliau. Staiga salia sustojo lengvasis (rus numeriais) sako : Laba diena, sakau laba, o jis “schto zabludilsia? Pokazat dorogu?, maloniai nustebino nepazystamasis pasiules pagalba, (ner jokiu tautiniu neapykantu) padekojau, pasisnekejom trumpai ir issivazinejom I skirtingas pusias. Kitas miestas – Pionerskij, (21 km nuo Zelenogradsko, ir aplamai visi miestai atstumais 15- 30 km viens nuo kito). Miestas nesiskiria nuo praeito, ivaziuodamas sustojau prie zenklo nusifotkint, man “besikankinant” su telefonu fatografavimui, prieina praeive panele, pasisiulo padet iamzint, sutinku, pafotkina mane, ir besisypsanti paduoda savo fotika, su prasymu ja pafotkint , trumpai snektelnam, ji atvyko is Kaliningrado, (ten sveciuojasi) o gyvena Kazachstane. Vaziuoju I miesta ieskot interneto, nepavyksta, visam miesteli nei kavines, nei vienintele degaline, neturi Wifi, na tiek to, rasiu kitam mieste , pats Pionerskas prie pat juros, tad nusprendziu pasiieskot privaziavimo iki pakrantes. Privaziavima radau jau uz miesto, labai duobetu , sunkiosios technikos ismaltu keliuku, zodziu kaip tik Afrikai Twin skirtu Vaizdas kuri pamaciau , mane labia nustebino, tai ta pati Baltijos jura,
bet visai kitokia, pakrante apsupta labai aukstais skardziais, apzelusiais skurdzia augmenija, palei kranta nemazai matosi gan nemazu akmenu, isvirtusiu senu didziuliu medziu kurie cia guli netvarkomi daugeli metu.
Pasizvalgiau, pavaikstinejau , parukiau ir vaziuoju toliau, pagal plana (visai neturiu keliones plano ) kitas miestas Svetlogorskas. Atstumas tarp ju 11 km, bet miestai beveik susijunge tarp pusavyje, isvazinejant is vieno teko vaziuot per jo priemiescius (tipo kaip Bendoreliai ar Avizieniai pas mus) ir ivaziuojant I kita taip pat pasitiko daugybe priemiesciu. Atokiau matesi prabangiu nauju namu kvartalai, aptverti tvoromis, su slagbaumais, su priziurima aplinka ir t.t.
Ivaziavau I Svetlogorska ir pradejau ieskot Wifi, teko vel nemazai pasivazinet ir zmoniu paklausinet kol radau Lukoil su internet . Pasiemiau kavos , panarsiau google zemelapius kur vaziuot, kiek km, koks vaziavimo laikas ir pan. Dar pasisukinejau po miesta, vel gi panasus I jau aplankytus miestus, nieko ispudingo nepastebejau, o kad pilna visur “sovietines atributikos” (zvaigzdes, herbai), ant tvoru, ant stulpialiu, daug paminklu “nezinomam” kariui, apkrautu vainikais ir gelem, uzrasai ir plakatai “den pobedy” proga ir t.t. visuose miestuose tas pats.
Patraukiau toliau I pajuryje esanti miesta Primorie, buvau nusprendes is jo traukt I salies giluma, pajury palikdamas uz nugaros…. Atstumas tarp siu miestu vos 10 km, bet priemiesciu jau maziau, net teko matyt kelis suartus laukus (ko iki siol vaziuodamas nemaciau) , nupjautas pievas, ir augancius javus. Ivaziavus I Primorje iskart radau “restorana – viesbuti”
buvo jau 12 40, tad nusprendziau cia papietaut, prisijungiau prie interneto , vel pastudijavau google zemelapius , pasiplanavau kur vaziuot I giluma.
Tradiciskai prasukau rateli po miesta ir isvaziavau. Ir isvaziavau ne I ta puse kur galvojau, pamaciau zenkla nuoroda iki Jantarnyj, kodel gi ne, - vaziuoju I Jantarnyj
Pravaziavau Donskoye, net nestojau siam mazam miestelyje, ir ivaziavau I Jantarnyj. Atstumas 16 km tarp miestu, bet jau daugiau dirbamu lauku matosi aplink, atskiru vienkiemiu, sodybu ir pan.
Jantarnyj man pasirode grazus miestas, grazesne architektura nei ankstesniuose miestuose. Sustojau stovejimo aiktelej prie parko ir prabangaus viesbucio, galvojau paieskosiu kavines su Wifi. Parke ant suoliuko sedejas vyras prieina prie manes ir sako: Laba diena, daleko li edes. (jau antras rusakalbis sveikinasi lietuviskai) , vel pasnekejom, pasisake kad irgi vairuoja, turi cioperi, bet noretu panasau kaip mano (nepazino , kad pas mane AFRIKA ), pasisake, kad tarnavo armijoj Siauliuose, ten turi draugu ir t.t. Zodziu parukem pasisnekejom parode kur rasciau Wifi (bet neradau ) ir nuvaziavau po miesteli pasizvalgyt. Kadangi cia yra gintaro kasyklos, tai pilna gintariniu siuvenyru, kiekvienam kioske ant kiekvieno kampo . Na po Jantarnyj jau tikrai galvoju vaziuot I salie giluma… bet… vel ne ten issukau is miesto ir nuvaziavau I Primorska, ten vel neradau Wifi, ir praeive moteriske parode I kuria puse vaziuot 5 km iki Lukoil degalines kur bus internetas, as nuvaziavau. Nuvaziavau ir privaziavau Baltiysk karini miesteli. Lukoil buvo uzdaryta remontui… Vaziavau po miesteli klausinedamas kur internetas , kol radau kavine kur ir atsigeriau kavos ir parukiau. Na kadangi jau visi miestai kurie palei jura – apvaziuoti, tai dabar jau tikrai I sallies giluma…. Bet labia nesinorejo per pati Kaliningrada vaziuot, vis delto didelis miestas. Vel googlinausi kaip cia prasibraut pakrasciuku miesto…vel gi “prasoviau” pro sali …papuoliau I pati centra ir teko pravaziuot visa miesta.. o jis didelis…. Gatves po tris juostas daug masinu , du motociklai (mazai vietiniu motociklistu maciau) Bevaziuojant viena is triju joustu, pagrindine Kaliningrado gatve, ketvirtu begiu davus truputi gazo, pajutau, kad buksuoja ir meto gala.. pasirodo ta eismo juosta tepaluose … atsargiai, “nesidiorgindamas” persirikiavau I gretima juosta (net prakaitas ismuse , kai pagalvojau kaip galejau “nusibatoninti” ant greicio tarp “nuliovu” mersu ir Bemsu ), bet viskas baigesi gerai. Uzsuku I Lukoil (vaziuodamas kamsciuose apziurinejau savo moca, ir itarimas del priekines padangos oro slegio, priverte uzsukt I degaline). Itarimas pasitvirtino, buvo ti 1 atmosfera. Dasipuciau iki 2 ir vaziuoju toliau.
Kitas tikslas- Cernechovskas. Keliu bukle prasteja, keliai neplatus (tik pagrindiniai keli keliai autostrados), bet zvyrkialiu taip pat nesimato. Vaziuoju sau asfaltuotu (lopytu perlopytu) vingiuotu keliu, tai miskas tai pieva , ir pastebiu kad sauleje prikaitinti juodi sviezi lopai yra slidus, posukyje vaziuojant 5 begiu gal 100km greisiu , pradejau slyst… bet laimei lopas buvo nedidelis, ir greit pagavau sena, gera sukibima turinti, asfalta… , po tokio manevro posukiai buvo imami 70 km/h greiciu..
. O misko keliukai irgi labai idomus, vaziuoji kai tuneliu, sauleta diena nepatenka saule ant kelio, nes medziu sakos su savo lapija dengia pilnai per visa kelio ploti.
Dar pastebejau , kad tam kraste zymei maziau visokiu masalu ar musiu (salmo stiklo ne kart neteko valyt) tai didziaja dali kelio, vaziavau su atidarytu stiklu . Gamtovaizdiai ir pavieniai kaimeliai bei namai, panasus kaip Lenkijos kraste (teko su masina pravaziuot pora kartu). Zmones kaip ir provincijoj, su pragertais veidais ir “bambaliais” rankose… Daugiauksciai namai “chrusciovkes” , atrodo zymiai prasciau nei pas mus, vaizdas toks, kad nebaigta statyt (nepadaryta apdaila), o zmones jau 50 metu ten gyvena. Taip man vaziuojant ir stebint aplinka , privaziuoju Gvardeiska.
Miestas nelabai didelis, bet pasirode grazus, grazi aikste su fontanais ir suoliukais.
Stabtelejau pasiieskot interneto… neradau… Susivokiau kad jau beveik 18 valanda (isvaziavau gi vienai dienai), supratau, kad reikia judet link namu (siuo atveju I Juodkrante), nes kaip ten reikalai pasienyje vis dar neaisku, ryte tai pasiseke, o kaip atgal? Nezinia. Interneto neradau tad emiau vadovautis zemelapiu, Vel noras isvengt Kaliningrado ir pravaziuot iki sienos nedideliais miesteliais. Pasirinkau krypti link Polessko, ir galvojau palei Marias privaziuosiu Zelenegradska. Bevaziuojant stapteldavau ties kelio zenklais su nuorodom, atsiversdavau zemelapi, pasitikrindavau kur esu ir kur reikia vaziuot. Ir pradejau “gudraut” tipo, va keliukas I ta puse kur reikia, - vaziuoju, paziuresiu kur toliau. Taip “gudraujant” baigesi zenklai su nuorodom , nu va: dabar belieka orentuotis pagal saule kuri irgi jau neilgai bus… bet isvaziavau ant sankryzos kur buvo zenklas su nuorodom. Viena is ju KALININGRADAS 28km. Na ka, toks jau likimas… vel per Kaliningrada, tik si karta atidziai, kad neivaziuot I miesta (Kaliningradas turi kelis aplinkelius). Tikslas papult I aplinkeli ir nusukt Zelenagradsko kryptimi. Todel jau priemiestyje pradejau klausinet zmoniu kaip isvaziuot I Zelenegradska. Viskas tvarkoj, paaiskino kad I miesta nepapulsiu ivaziuosiu I naujai padaryta aplinkeli. Taip ir buvo tik tas “naujai padarytas” dar nebaigtas daryt, ir kamstyje tarp furu prasismardinau 40 min. tik veliau jos liko stovet kamstyje, o as jau turejau galimybe vaziuot smeliuotu kelkrasciu visas jas lenkdamas desine puse (taip teko vaziuot 4-5km) Ir privaziavau viena is kamscio priezasciu , tai keliu patrulei uztvere kelia. Pamates juos , ilindau vel I kamsti, pries save pasilikdamas tik dvi furas . Ir po desimties minuciu, pareigunai pamojavo, kad galima vaziuot.
Toliau be sustojimu iki pat sienos. Ivaziavus I “kurskaja kasa” visur salia kelio plakatai su sernais, briedziais, stirnom, “opasaisia” ,”zyzn doroze”, “nespeschy”, na as zinoma susikaupes vairavau, ir stebejau kelrascius, masinas lengdavau isitikines geru matomumu ir saugumu. Pries mane vaziavo mersas, kuri visi aplenke ir as jau ieskojau progos ji lenkt (nes vaziavo 70km/h greiciu) ir man beieskant progos ji lenkt , staiga kaireje kelio puseje pamaciau du sernus, mersas irgi pamate, sustojo. Sernai niekus nebega, sustojau ir as. Vyras islipa is masinos , atsidaro bagazine, sernai niekur nebega, stoviu vietoj ir as (del visako pasiruoses ir isijunges pirma begi) vyras pasilenkia ir kazko iesko bagazinej…. Nu pirma mintis- issitrauks “puska” ir nupils sernus, cia gi rusija, cia “umom neponiat”, bet cia dar geriau, kai vyras pasilenkes krapstesi bagazineje, sernai tvarkingai perejo gatve ir priejo prie atidarytos bagazines…. O vyras issitrauke kelis batonus ir pradejo juos maitint. As juos apvaziavau ir palikes vakarieniaut, nuvaziavau toliau. Tik vaziuot jau buvo kitaip. Susidejo I galva visi plakatai, perspejimai ir sis maitinimo ritualas. O kas jei dar iseis ant kelio batono “paprasyt” kokie sernai ar briedziai…. Vaziavimo greiktis smarkei krito iki 70-90 km/h….
Pasieni pasiekiau 21 valanda, Lt teritorijoj buvau 21 10 ….
Rusai pasieniaciai paklausinejo kur buvau, ka maciau, kaip motociklas, kur keliauju ir tiek, Lietuviai paklause ar nieko neleistino nevezu ir palinkejo gero kelio…
Tai va , tokia mano vienos dienos kelione po Kaliningrado sriti.
Pravaziuota 500km,
Kuro sanaudos 5.5l/100km.
Pinigu isleista 30Euru.
Ispudziu ir nuotaikos pasiimta menesiui laiko