10 diena. Liepos 27 d.
Keliamės, pusryčiaujam, Kristianas dar pataria ką būtinai aplankyti, ant lapelio užrašo lankomų objektų pavadinimus, atsisveikinam kaip su geriausiu draugu. Mūsų tikslas Horezu – augantys akmenys. Sunkiai mes juos radom, nes GPS koordinačių nebuvo, vietovėje nuorodų nesimatė, prasukom be reikalo 50km ir sugaišom 1,5 val. Klausinėjom, rodėm akmenų paveiksliukus, taip po truputį artėjom, kol suradom. Vaizdas šiek tiek nuvylė, nedideliame plote daug, įvairių formų ir dydžių akmenų, buvome vieninteliai lankytojai. Kelios foto ir tolyn. Pasiekėm Pionari – tikrąją Vlad Tepeš (Drakulos) pilį. Šis vyrukas turėjo lakią fantaziją ir daug būdų kaip atimti žmogui gyvybę. Vienas iš mėgstamiausių buvo sodinti ant kuolo. O kuolas specialiai nebuvo užaštrinamas, kad auka kuo ilgiau kankintųsi. Pilis aukštai kalnuose, iki jos reikia įveikti 1480 laiptelių. Pailsėdami, po truputį įveikėm. Belipant yra nuorodos su informacija kiek jau įveikta laiptelių ir kiek dar liko. Pasiekėm viršūnę ir pilį, tiksliau tai kas likę iš pilies, nes likę tik griuvėsiai, sienos, keli bokštai. Vaizdai nuo viršūnės įspūdingi, vos įžiūrėjau kur pastačiau mocą. Nulipti buvo lengviau ir greičiau. Priešakyje Transfagerašano kelias – mūsų kelionės pagrindinis tikslas. Kelias tęsiasi 110 km, bet pats įdomumas yra kai pakyli iš slėnio į kalnus, kur medžiai netrukdo grožėtis gamta. To įdomumo yra apie 30 km. Kelyje sutinkam daug motociklininkų, automobilių. Kelias eina pro Vidraru užtvanką, didžiulį vandens telkinį, vingiuoja pakrante. Kylant aukštyn į kalnus oras vėsta, gamta skurdėja. Slėnyje buvo +28 laipsniai, o kalnuose tik +14 ir vėjuota. Kelias labai vingiuotas, kai kuriose vietose vingiai 360 laipsnių, negali nė sekundei galvos pasukti į šalį. Šiek tiek istorijos. Po 1968 m Čekoslovakojoje įvykusių neramumų, Rumunijos diktatorius Čeušesku nusprendė pastatyti tokį kelią per kalnus, kuris leistų esant poreikiui greitai permesti kariuomenės dalinius. Kelias buvo statomas 4 metus, baigtas 1974, statė kareiviai, sunaudota N tonų dinamito (650 vagonų). Atidarytas tik kelis mėnesius per metus – nuo liepos iki rugsėjo pab, nes kitu metu nepravažiuojamas dėl sniego ir ledo. Jau leidžiantis į slėnį užklupo lietus, kuris lydėjo mus gerą pusvalandį . Su lietaus apranga nieko baisaus, bet kai važiuoji kalnuose vingiuotu ir slidžiu keliu dėmesys turi būti maksimalus. Pasiekiam Sibiu miestą, degalinėje užkandam, apsistojam nakvynei.
Kelias DN7C (Transfagerasanas):
https://youtu.be/yfMh8D3Rg-w