|
Tiems, kas neturi prisijungimo prie mano FB, prasome paskaityti, kaip praleidau diena su naujausia Africa Twin 2020 metu.
O buvo taip:
Netikėtas skambutis nustebino mane, kai išgirdau pasiūlymą iš Lietuvos Honda atstovybės Nippon Auto.
Ką motociklizmas tavęs jau nebedomina, jau kurį laiką mūsų salone stovi naujoji šių metų Africa Twin Adventure Sports 1100, o tu iki šiol taip ir nepasirodei pas mus. Nu jo... Jauduliukas perėjo per visą mano kūną. Tiesa pasakius, salone aš buvau, mačiau gyvai ir net čiupinėjau naująjį Hondos šedevrą. Suvokiau, kad šį kartą man yra suteikta galimybė praleisti dieną su tolimųjų kelionių Karaliene.
Kiekvienas žmogus, bent truputį išmanantis motociklizmą, apie Africą Twin kaip minimum yra girdėjęs. Honda Africa Twin, tai kultinis mocas, kuris turi didžiulį gerbėjų ratą, o tie, kas turi arba turėjo šį motociklą, be išimties yra jį įsimylėję, esu tikras, kad dėl to kiekvienas afrikietis man pritars. Būtent toks Africos gerbėjas esu ir aš. Daug kilometrų įveikiau su šiuo šedevru per septynis metus, turėjau juos net du ir tik vieną kartą iš kelionės grįžau lėktuvu, bet ne dėl savo Africos kaltės.
Šių dienų Africa, tai ne tas mocas, kuriuo teko dubasinti man, bet pažiūrėjus į jį, nesunkiai įžvelgiami kultinio moco bruožai. Taip, nuo 2016 metų Hondos inžinieriai pateikė savo ilgai lauktą kūrinį. Naujoji Africa be problemų išlaikė aukštai iškeltą populiarumo kartelę. Šių dienų Africa Twin turi visas šiuolaikines funkcijas, be kurių neapseina nei vienas motociklo gamintojas, o svarbiausia yra tai, kad naujoje Africoje yra išlikusi senosios Africos dvasia ir siela.
Šių dienų Africa Twin, tai mocas pagal individualų poreikį: nori tiesiog naujojo CRF 1000 arba tokį pat mocą, bet su robotizuotu automatu, arba CRF 1000 Adventure Sports su padidintu kuro baku ir pagerintais parametrais, arba Adventure Sports su automatine transmisija, šiandien pasirinkimo gama labai plati pagal komplektaciją ir spalvų įvairovę.
Nuo šių metų, Japonai pasiūlė gana stipriai patobulintą naująją Honda Africa Twin Adventure Sports CRF 1100, būtent su tokiu stebuklu turėjau garbės praleisti dieną, važiuodamas kur tik tai noriu. Va čia tai bent, atsakomybės jausmas ir nekantrumas užvaldė mane. Ir ta diena atėjo.
Sugebu susikoncentruoti reikiamu momentu, kai to reikalauja situacija. Ir štai, aš jau esu apžergęs tolimųjų kelionių Karalienę, Hondos gamintojo, šių dienų flagmaną CRF-1100 ADV su automatine transmisija. Trumpas instruktažas, iš kurio įsiminiau tik kelias svarbiausias funkcijas. Laimė, kad anksčiau buvau važiavęs mocu su automatine transmisija. Toliau viskas eigoje, pamažu suprasiu valdymo algoritmą - pagalvojau aš - ir sklandžiai pajudėjau iš vietos. Ak tie pirmieji kilometrai. Galiu drąsiai teigti, kad mocas man prilipo iškarto, kai tik įsitaisiau balne, keista, bet su mano mažu ūgiu, jaučiausi užtikrintai, pasiekdamas žemę abiem kojomis, o gi ADV versija yra aukštesnė už standartinę, tai nuleista draiverio sėdynė padėjo man nejausti nepatogumo. Prilipo man mocas dėl puikiai pažįstamos afrikietiškos ergonomikos.
Tiesa pasakius, kad nuo senos Afrikos išliko tik ergonomika, o visi kiti reikalai buvo tiesiog iš kosmoso srities. Pusvalandį aš važiavau, kad priprasčiau prie stabdžių, posūkių jungiklio, traukos ir ABS parametrų, motociklo gabaritų ir sudėtingo, kaip man tada pasirodė, prietaisų skydelio. Vienu metu reikėjo suvokti labai daug man naujų pojūčių ir tuo pat metu saugiai valdyti nevaikiškus pinigus kainuojantį mocą.
Susiuostimas su mocu vyko apie valandą, visą tą laiką važiavau ir nagrinėjau Karalienės galimybes. Važiuodamas atsargiai, įsisavindavau naujas aparato funkcijas, Karalienė mane stebino gerąja prasme, ji tarsi pamažu atsiverdavo man savo galimybėmis. Žiūrėk jau visai užtikrintai, gana greitai ji mane neša žvyrais, važiuodamas sėdint ar atsistojus jaučiuosi kontroliuojantis situaciją. Karalienė tarsi paklūsta man, sutinka daryti tai, ko pareikalauju iš jos. Žvyras, smėlis ar tai drėgna žolė po ratais, nekėlė jokios panikos, elektronika padėjo įveikti sunkumus. Ypatingai norėčiau akcentuoti, kad labai svarbu yra perprasti motociklo valdymo meniu, būtent nuo to priklauso, kaip bus įveikiami sunkūs ruožai ir kaip komfortiškai Jūs keliausite. Pakabos, variklio ir transmisijos reguliavimo funkcijų yra daugybė. Perpratus nustatymo reguliavimo parametrus, moca galima sureguliuoti pagal asmeninius poreikius, kad važiuotųsi aštriai ir sportiškai arba komfortiškai su kroviniu ir keleiviu, sėdinčiu už nugaros.
Deja, aš per visą dieną nesugebėjau tobulai perprasti visų reguliavimo parametrų, bet sakyčiau tai yra tik laiko klausimas ir busimieji savininkai be problemų įveiktų šią dilemą.
Dar iš mano pirmų pojūčių įsiminė keletas įdomybių, o būtent: pagal aukštį reguliuojamas priekinis stiklas, kurio reguliavimo amplitudė yra tokia didelė, kad visiškai nebūtina dėti tiuninginį stiklą arba jo paaukštinimą, patogi plati dviejų lygių reguliuojama sėdyne, standartiniai efektingi apsauginiai lankai, 12 voltų ir USB, taip pat standartinės rozetės, kelių pakopų šildymo rankenos, papildomi efektyvūs Led žibintai, storo aliuminio variklio apsauga, galimybė naudoti bekamerines padangas ir aišku kairės ir dešinės rankos valdymo blokai, kurie puikiai atlieka savo funkciją.
Sąmoningai nevardinau motociklo parametrų, visa tai galima surasti internete, čia parašiau tiesiog apie savo pojūčius ir emocijas.
Tiksliausias reziumė iš manęs toks: ar norėčiau turėti savo garaže tokį mocą - vienareikšmiškai taip. Nesunkiai įsivaizduoju, kaip įsitaisęs patogiai balne, ryte startuoju tarkim iš Vilniaus, o saulėlydį pasitinku pavyzdžiui Slovakijos kalnuose ar tai Ukrainos stepėse, toks mocas nesunkiai įveiks didelius atstumus, saugiai ir ekonomiškai, be to įsitikinęs, kad Karalienė puikiai susitvarkys ir su miesto kamščiais. Man patinka tylus stabilus variklio darbas be vibracijų, gera ergonomika ir tai yra tik pliusai. O minusai? Minusai deja yra tai, kad moco aukšta kaina, o tai reiškia, kad Karalienė artimiausiu metu bus tik mano svajonės pavidale, tiesa jei tektų rinktis, tai prioritetas būtų suteiktas tradicinei mechaninei transmisijai, mat toks jau konservatorius aš esu.
Kaip be būtų, bet aš turėjau nuostabią, išskirtinę dieną, pasinėriau į savo stichiją su kaupu. Už gražias akimirkas dėkingas Nippon Auto kolektyvui.
Rushanas Africa, Gyvenimas Gražus...
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
dekui uz rasinius ir atsakymus, kuriuos visada idomu paskaityti
