Bet po keliu dienu tusu musu lauke isvyka i Tarchankut`a. Ten mes tiesiog vazinojome, maudemes ir stebejomes tyluma ir graziais vaizdais.
Tarchankutas man patinka tuom, kad ten gana sunkios salygos – geriamo vandens vandens praktiskai near (tik kelios vietos, kur teka saltiniai), todel ir turistu nedaug.
Tarp nedaugelio turistu kempinguose sutikome baikeri is Ukrainietisko klubo, priklausancio HellsAngels grupei, pasirodo jis ten jau atostogauja su palapine kiekviena vasara daug metu is eiles.
Jo vardas Fiodor, paplepejom apie nuotykius is motogyvenimo, apsikeitem kontaktais ir nurukom toliau.
Landziojant po uolas pasirodo, kad Olegas turi alpinizmo talenta!
Kai sutemo nusukom is Tarchankuto link asfalto.
O dar po poros dienu teko palikti nuostabu Kryma ir liudnai judeti link namu. Bet kazkodel, kaip visada, vaziuojant namo kilometrai sukosi labai lengvai. Kodel taip?
Nakvojome mieste KrivojRog, ten gyvena mano mociute, kuriai jai labai daug metu ir ji laabai apsidziauge, kai pamate mane.
KrivojRog miestas - tai kasyklu miestas, miesto ilgis net 154km! Taciau jis siauras, saiaurumas gal kokie 10km. Miesto pakrastis labai baisus - visas raudonas nuo gelezies, asfaltas nerealiai blogas (net su Africa tai jautesi), jokiu geliu arba kazkokio kito grozio. Taciau miesto centras gana tvarkingas ir turtingas. Vakare isejome i miesta pagerti alaus, cia ir suzinojome, kad alu gerti viesojoje vietoje draudziama kaip ir pas mus Lietuvoje. Mus supakavo (mums tai buvo idomu, todel jokiu kysiu nesiulem) mentai ir nuvede i kazkokia mini nuovada:) Mes labai linksmai ir ilgai nepasakojom, kad mes is Lt, o jie mus vis gasdino, kad pranes darbdaviams apie musu poelgi:)
Dar veliau nuejome i naktini kluba, kur pamateme nerealu vaizda - merginu klube buvo mazdaug 3 kartus daugiau, negu vaikinu! isivaizduojat?? kaifavom nuo to, net vienas musu komandos narys sekancia diena nuvare pavezioti mergina su motociklu, o ji jam kabino makaronus, kad neturi vaikino ir aplamai vos neisimylejo:) Labai miela!
Pakeliui is KrivojRog i Kieva sutikome grupe enduristu, kurie vaziavo is Krymo i kazkoki mototusa netoli Kievo. Jie kalbejo labai grazia ukrainietiska kalba, todel klausyti man buvo labai idomu ir egzotiska:) Jie pasiule vykti kartu su jais i miesteli Oster, esanti 40km nuo Kievo, ten turejo buti motofestas Oster 2011.
Mums buvo pakeliui ir as nusprendziau, kad bent iki Kievo leksim kartu. Bet likus 50km iki Kievo nuleido mano priekini rata ir mums teko issiskirti. Keiciant kamera labai kandziojo uodai, todel as rekordiskai greitai pabandziau ji suremontuoti, bet…, as praduriau nauja kamera
Niekada nereikia skubeti! Gerai, kad turejome dar viena tokia pat kamera…
Kadangi kompanijoje jautesi itampa (kai tiek dienu kartu – tai normalu) as nusprendziau nenakvoti Kieve, o nuvaziuoti I ta mototusa. Ten vien susitikome su ukrainieciais, kuriuos buvome pasitike pakeliui, pagerem kartu alaus, as jiems papasakojau apie musu afrikieciu susitikimus Mogiliove ir Vilniuje, jie labai susidomejo ir pazadejo pabandyti atvaziuoti.
Mototusas buvo labai levas, daug prisigerusiu pseudobaikeriu, daug vietiniu girtuokliu ir jaunimo, baisus motocikai, baisi poilsio baze. Beje, ten dar “ilsejosi” poilsiautojai. Kodel juos neperspejo, kad bus toks tusas ten? Ukraina!:)
Tolaiu vaziavome namo keturiese. I Baltarusija ivaziavome pro visiskai tuscia kontroles punkta Slavutich (I kaire nuo Cernigovo). Pravaziavom palei Chernobylio zona.
Minskas mus pasitiko nerealaus dydzio lietum, as daug ko maciau gyvenime, bet tokio nemaciau. Trasoje buvo daug avariju, daug sustojusiu mashinu, kazkokia apokalipse. Teko stoti nakvoti Minske.
O kita diena, link vakaro mes pasiekem Vilniu.
Pasieni Baltarusija>Lietuva buvo didziule eile lengvuju mashinu, mes jas apvaziavome ir as jau norejau sustoti siek tiek salia eiles ir kukliai palaukti, kol mus pakvies, bet vienas musu komandos narys naglai uzlindo priesais prieki stovejusios mashinos bamperi. To daryti negalima, net ir zinant, kad pasienieciai motociklistus praleidzia be eiles. Taciau pasieniete labai supyko, eileje stoveje zmones irgi supyko, ko pasekoje mus bande nusiusti i eiles gala (tai apie val stovejimo!). As labai supykau, taciau nieko pakeisti jau negalejau. Kaltininkas kazkiek bande pasigincyti (tipo mes gi su mocais, jus ka!) bet viska suprato ir nuejo pas posto virsininka susitare graziuoju. As jau pradejau apsisukineti ir bandyti vaziuoti i salia esanti kita kontroles punkta Sumsko kelyje. Tai kad cia ir jums pamoka - bukit gudresni, o ne nagli:)
Nezinau ar likau as laimingas, kai supratau, kad viskas, ko as laukiau nuo sios vasaros - baigesi…Bet tikrai nesigailiu isleistu pinigu (apie 3500Lt), laiko, situacijos darbe (vasara mums, transportininkams draudzia atostogauti).
Si kelione, kaip ir praeitos pakeite mane ir kiekviena is musu, kelione, kuri praejo kaip atskiras mazas gyvenimas.
As keliausiu ir toliau, ir kolkas tik su Afrika, nekarto nesigailejau savo pasirinkimu.
Kalbant apie vaziavima keturiese - tai labai sunku, net ir su isbandytais draugais. Labai nervavo, kad kiekvienas kuro pilimas trukdavo apie valanda (kaikurie labai megsta snikersus, kaikurie parukyti, kaikurie bande pasiulyti geresni marsruta (bet visad mano argumentai nugaledavo), labai nervavo, kad papusryciavus salia palapiniu reikejo butinai dar sustoti kavineje ir dar karta papusryciauti..., taciau as tam moraliskai buvau pasiruoses ir tiesiog tylejau:)
P.S.: Veliau sumontuosiu vaizdo klipuka, turejome onboard kamera.
Prisijungti
Registruotis
DUK
(kaip rodo forumieciu patirtis... 
