gvidasba rašė:
papasakok ar likai patenkintas africa pralekus pirmus 1000km?
Kad nėra kolkas daug ką pasakoti. Kaip Dunce sako, daugiausia riedėjau "aGsfaltais". Džiugina jaučiamas stiprus sukimo momentas nuo pat pradžių. Motociklo masė ir minkšta pakaba suteikia konforto ir savotiško saugumo jausmą lekiant žvirkeliu. Teko apturėti vieną smagų batoną ant sąmanų (raketinėje bazėje). Važiavau su keleiviu pakankamai lėtai. Tai kol nusivertėme, kažkaip slysdama koja prikaupė daug sąmanu. Ant jų minkštai paguldėme motociklą. Kuomet pamėginau pakelti, tai buvau gerokai nustebęs, kad nesikelia
Netrukus prišoko kolega ir iš kažin kur atsiradęs mano keleivis
. Padėjo atkelti motcą ant ratų. Apžiūrėje neradome jokių nuostolių, tai ta proga išgėrėm arbatos ir pasilinkejom tik "minkštų batonų"
Tiesa, dar teko apturėti tokį "pusbatonį". Vėl su keleiviu
(Žinot gi - pradžioje visi bičiuliai nori arba pralėkti, o jei nemoka važiuoti - tai prašosi pavėžinami )
Taigi, ši kartą aerodrome, pakilimo tako kraštines betonines plokštes yra aptraukę tokia žalia, labai slidi masė. Aš tai žinojau ir "atsakingai" mėginau pasukti į kairę mažu greičiu. Tuo metu šalimais pasitaikė dar kolegos šunelis. Užsižiopsojau, kur čia tas šuo randasi, kad nepervažiuočiau... ir žiūriu, kad jau priekis slysta
Sekančią akimirką instinktyviai padidinau kažkiek apsukas ir... Ar tai išslydome iš slidžios masės, ir ratai sukibo, ar tai padėjo tos apsukos... Afrika akimirksniau vėl atsistatė į vertikalią poziciją, ir nesustoję važiavome toliau.
Jokių techninių nesklandumų per pirmąjį 1000km. neteko patirti. Motociklu esu daugiau negu patenkintas
Pas mane kolkas motcas be lankų. Tai dairausi iš kur juos nupirkti. Moto4U kolkas neturi. Sakė pavasarį atsiveš. Gal kas iš formiečių žinote kur tokio gėrio reikia ieškoti ant Lietuvos? Gal kur guli nenaudojami... Nors nuoširdžiai tuom abejoju
p.s
Ilgai svarsčiau, kaip atsakyti Rushanui dėl rekordo...Čia gi tema apie motociklus...Diskusija apie "skudurlėkius" labiau tiktų į "fludo" skyrelį. Tik "tarpinė tarp vairų ir sėdynės" ta pati
Gal nesupyks moderatoriai. Nesimėtydamas atsakymą parašysiu čia.
Rekordas pasiektas skrendant be motoriu parasparniu. Nuskrietas atstumas -296,77km. Skriejimo laikas - 7h19min. Jums kogero pagrįstai kyla klausimas, kaip suprasti "be motoro". Kogero ne vienas matėte arti žemės ratus sukančius ir kai kurių gyventojų nepasitenkinimą dėl variklio ir propelerio keliamo triukšmo kurstančius - motorizuotus parasparnius. Skrydis be variklio energiją gauna iš saulės. Saulė ne vienodai išildo kontrastingą žemės reljefą. Išilęs paviršius sušildo orą virš savęs. Netrukus šiltas oras pradeda maišytis vertikaliai. Šiltas oro srautas (aviatoriai tokius srautus vadina termikais) kyla iki tam tikro aukščio, kol pradeda formuoti debesį. Šaltas oras nusileidžia iš padebesių prie žemės sušilti. Šiltą ir šaltą oro masę jaučiame važiuodami motociklu saulėtą vasaros dieną.
Parasparnis lygumose pakeliamas specialia technika į 300-800m aukštį. Toliau pilotas, atsikabinęs nuo kėlimo lyno stebi aplinką, juda į priekį apie 30-60km/h greičiu ir kiekvieną sekundę nusileidžia apie vieną metrą žemyn. Parasparnistas turi "stebuklingą" elektroninį prietaisą (Variometrą), kuris jautriai reaguoja į slėgio pasikeitimus ir rodo vertikalų greitį m/s. Jei pasirinkta kryptis teisinga, ir parasparnis įsklendžia į šilto oro srautą (suranda termiką) - jis su visa oro mase pradeda verikaliai kilti į viršų. Kartais verikalus kilimas gali būti daugiau kaip 5m/s. Sukdamas ratais, kad neišskristų iš keliančio srauto, pilotas pasiekia kamuolinių debesų aukštį. Toliau sklendžiama link kito debesies ir vėl renkamas aukštis.
Parasparnio (be variklio) pilotas maršrutiniame skrydyje termikuose atrodo daugmaž taip:
Kogero mintyse kyla klausimas - o kas, jei nepasiseka. Jei nepavyksta surasti termiko ar tiesiog papuolama į žemėjantį srautą? Orlaivis tiesiog sklendžia žemyn 1-5m/s greičiu. Panašiai kaip parašiutas, tik dar juda į priekį.
Jei meteorologinės sąlygos palankios, įgūdžių pakanka ir lydi sėkmė - sklandyti termikuose nenusileidžiant galima keletą valandų. Labai gerą dieną, kuomet iki saulėlydžio danguje karaliauja ištisos "debesų gatvės" (eilemis pavėjui išsirikiavę kamuoliniai debesys) - erdve nuskriejama šimtai kilometrų. Panašią dieną ir man pavyko nuskrieti tuos kilometrus.
Šitaip sklando dauguma paukščių (suka ratais, neplasnoja sparnais, bet pastebimai kyla į viršų).
Lygiai tokiu pačiu principu žmogus gali išmokti skrieti parasparniu, skraidykle ar sklandytuvu.
Skrydžio detales, taip pat "medalį studijoje"
galima rasti čia:
http://www.facebook.com/media/set/?set= ... c10c902dd6