Keliauti motociklu buvo sena svajone, bet del visokiausiu aplinkybiu ji buvo atideliojama iki … 2010 metu liepos

Su draugu nusprendem, kad atejo laikas vaziuoti toliau nei iki “Bike show” Kaune..

Pirmai kelionei pasirinkom marsruta per civilizuotas salis, kur nepatyrusiems keliautojams negres pasiklysti ar sugedus likti tyruose be sansu sulaukti pagalbos

Apie Grossgloknerio trasa buvom girdeja ir pakankamai “prisigoogline”, tad ten ir nusprendem vykti.
Keliones marsrutas suplanuotas, beliko paruosti “zirgelius” ir dairytis inventoriaus. Pirmos soniniu lagaminu paieskos nemaloniai nustebino.. pirmiausia aisku labai jau “ziaurios” kainos ir skurdi pasiula. Tai ka pavyko pamatyti gyvai buvo “firminiai” gaminiai, atitinkamai kainuojantys arba kazkas pigaus ir net is pirmo zvilgsnio nepatikimo.. Zodziu prisiziurejus nusprendem, kad lagaminus gaminsimes patys.

Vargom apie pora savaiciu, bet “Ciumodanai” gavosi vyke, uzrakinami, atsparus dulkem ir vandeniui apie 33 litru talpos.
Zodziu atejo ta diena, kai ryte keliesi su sypsena ir zinai, kad siandien, ryt ir visa savaite nakvosi kur tamsa uzklups, matysi ir uzuosi tai ko nematei

Startas 9 ryto is Vilniaus, dienos tikslas privaziuoti iki Cekijos sienos. Kadangi per Lenkija automobiliu yra teke lekti koki “desetka” kartu, tai nutarem pasirinkti trumpiausia marsruta. Buvom prisiskaite, kad po keliu simtu pravaziuotu kilometru “bordiuras” atrodo minkstesnis uz sedyne, tai pirma diena visa tai pajautem savo uzpak.. atsiprasau kailiais

Zinau, kad ir Lenkijoje yra ka paziureti, bet kelione i sita Sali kol kas atidejom senatvei

Todel pirma diena buvo skirta tranzitui per PL. Maloniai nustebino “Africu” sanaudos. Apsikrovus manta, su soniniais lagaminais sanaudos svyravo tarp 5.3-5.6 ltr/100km. Tempas buvo apie 110 km/h, vidutinis aisku gavosi mazesnis.

Bet vaziuojant motociklu ta pati Lenkija atrode visai kitaip, nei vaziuojant automobiliu, zodziu viskas dziugino

Neprivaziavus Wroclavo, prablaske (tarp dieduku ir bobuciu prekiaujanciu grybais,uogom) stovincios paneles, kurios greiciausiai prekiavo vabzdziais ir ligom.

Vis sioks toks paivairinimas keliautoju akims

Pravaziavus Wroclava nutarem pasidairyti nakvynes ir nutareme vaziuoti iki kempingo(
http://www.waldgut.de/) galiu pasakyti paskutiniai kilometrai buvo atgaiva po monotonisko Lenkijos peizazo. Prasidejo kazkas panasaus I kalnus su serpantinu uzuominomis, buvo jau suteme, tai vaziavimas I “aklus” posukius atgaivino

Atvaziavus radome uzrakintus tikro dvaro vartus, bet kadangi iskaboje buvo nurodytas telefonas, pasiskambinome ir pazadinome gera dede.

Jis prieme velyvus keliauninkus, tik prase I teritorija mocus isistumti, nes zmones palapinese ir paciame dvare jau miegojo. Pasiule jei tingime statytis palapine, ileisti I sale permiegoti ant grindu, pasiulyma noriai priememe. Dvarelis neblogas, sienu storis netoli 2 metru.

Nakvyne su parkingu ir dushu kainavo apie 20 Zlotu. Apsidziaugeme, kad nuo pirmos dienos taip sekasi ir po dusho ir velyvos vakarienes pasitiese “poroloninius-aerobinius” kilimelius sulindom I miegmaisius.
Apie tuos kilimelius noriu pareiksti savo subjektyvia nuomone.. Miegoti ant tokio kilimelio yra visiskas blogis. Juos veziesi visa diena susuktus todel vakare jie niekaip nenori guleti patiesti ant zemes. Tik per miegus nusirisk kur I sona, ryte atsibusi ant zemes, o tas “komforto” garantas gules salimais beveik tvarkingai susisukes I rulona.. Bet tam ir reikalinga asmenine patirtis, kad savo kailiu patyrtum ir padarytum isvadas

Kaip ten bebutu, kad ir paskutinio bomzo stilium keliautum is visko reikia stengtis ispesti maksimum komforto, nes jei blogai issimiegosi, tai ir sekanti diena nebus tokia dziaugsminga kokia galetu

Jau tada nusprendem, kad I sekancia kelione tu “turistiniu-kareivisku-aerobiniu” porolonu tikrai neimsim
Pirma diena nuvaziavom virs 900 km.
Rytas isauso sauletas ir jautesi, kad isidienojus temperatura persiris virs 30C. Tad susipakavom manta, atsiskaitem su geruoju dede ir startavom link Cekijos. Pakeliui link Austrijos buvom suplanave uzsukti I Kutna Hora, ten aplankeme “kaulu baznycia”, papietavome ir pirmyn link Austrijos. Cekija grazi nedidele salis I kuria norisi sugryzti, tik kuras brangus (palyginus su Lenkija)

Kadangi Tom-Tom’as vede trumpiausiu keliu, tai vaziavome ivairiausiais lauku keliukais, toli nuo pagrindiniu keliu. Buvom sustoja pasigrozeti kazkokioje vietines reiksmes motokroso trasoje “bedukstanciais” vaikais..
Zodziu oras geras, gamta grazi, laukai kvepia vaziuoji pirmyn ir zinai, kad tai tik antra keliones diena….dabar prisimenant norisi sypsotis
Privaziavus Austrijos siena kempingo neradome, bet uztikome superini viesbutuka “Penzion na Horske” (Horska 18, Keplice. Tel. 380313941, non stop Tel. 732425737) radau namie ju “firmini” alaus padekliuka su kontaktais, todel del visa ko idedu info, gal kas keliaus panasiu marsrutu

Nakvyne su pusryciais kainavo berods apie 15 EUR. Is gatves pro dviveres duris ivaziavom I vidini kiemeli, tad del daiktu ir paciu motociklu galima buvo nesukti sau galvos. Labai jaukus nedidelis “penzionas” ir tuo paciu “Steak restaurant”, o dar cekiskas alus…, kas gali buti geriau po karstos vasaros dienos praleistos uz Africos vairo..?

Zodziu antra diena ir viskas tik gereja!

Antra diena pravaziavome apie 400 km.
Issimiegoja ir papusryciave isskubejom sturmuoti Austrijos Alpiu. Ivaziavus sustojome pirmoje koloneleje ir nusipirkome keliu mokesciu lipdukus (apie 6 EUR, jei teisingai pamenu) ir pirmyn

. Austrija iki kol nesimate Alpiu, ipatingo ispudzio nepadare

Vaziavom “Autobanais”, o jie kaip bebutu gaila pripazinti ne Africos stichija. Su pavydu pamojuodavome trecia juosta mus “dedantiems” visokiems BMW GS ir t.t. Raminom save, kad mes gi atostogaujame ir neskubame…

Kai horizonte pradejo rysketi kalnu siluetai I nieka daugiau demesio nekreipeme tik I ta didinga grozi

Vaziuoji, stoji, groziesi..bandai fotografuoti, bet supranti, kad ta grozi reikia pamatyti savo akimis, nes nenupasakosi tos kalnu didybes, tu erdviu ir kalnu gaivos.. Neuzteks nei pixeliu, nei zodziu
Privaziavom iki Grossgloknerio pradzios, susimokeja gavome lipdukus (kuriuos po to aisku uzsiklijavome ir iki siol branginame) ir startas I virsu

Oras apacioje buvo negailestingas (+36 C) , tad kalnuose tikejomes atsigaivinti. Priespriesais atvaziuojantys automobiliai su uzkaitusiais stabdziais tik trumpam atitraukdavo demesi kuri buvo prikauste nesuskaiciuojami posukiai, didesni, mazesni, staigus, visokie. Ausys kemshasi nuo aukscio, bet vaziuoji ir kafuoji. Nezinau kiek kartu stojome pasigrozeti atsiverianciais vaizdais, bet virsunese griaudziantis griaustiniai ir zaibai primine, kad cia ne visada “sviecia saule”

Pasifotografavome prie sniego, uzkilome I pati virsu ir neuzilgo prapliupo lietus su tokiu veju, kad lietaus apranga teko isikibus laikyti, kitaip ji butu nuskridus pas Karves –Milkas kurios matem ganesi siek tiek zemiau kalnuose.

Labai smalsu buvo pamatyti ta 250 metru storio ledyna, tai nuvaziavome iki jo. Kadangi oras nesitaise, tai tenais ilgai neuztrukome ir pradejom leistis zemyn. Besileisdami pasijauteme kaip ismirusiame pasaulyje, nes visi automobiliai-motociklai-dviratininkai buvo kazkur dinge arba anksciau “pasiplove”, tai pavijom tik pora automobiliu. Nusileidus apacioje, visi “Shlagbaumai” buvo nuleisti, I virshu vaziuoti nieko neleido, turbut darbo laikas baigesi

Jau buvo vakaras, lynojo ir apacioje tad susiradom kempinga, pasistatem palapine ir pilni ispudziu nuejom miegot.
Ta diena nuvaziavom apie 400 km.
Sekantis lankytinas objektas buvo “Erelio lizdas” Vokietijoje (
http://www.kehlsteinhaus.de/). Norejom savo akimis pamatyti ta grozi, nes prisiklause buvom pakankamai, o jei jau atsidureme vos per 140 km. tai pirmyn.

Apie pietus jau buvome ten. Pagaliau nusirengeme aprangas ir kaip “balti zmones” su sortais ir maikutem palike viska ant mocu laukem spec autobuso, kuris turejo mus uzveshti iki to auksinio lifto kalne.(oro temperature buvo tie patys +35C)

Truputeli suabejojome del padziautu ant motociklu aprangu ir pakabintu shalmu, bet su savim juos tempti butu nesamone. Bet nusprendem, kad cia civilizuota salis ir lietuviu-buduliu gal prakaituotos aprangos nesudomins

Taip ir buvo.
Vaizdai kurie lauke virsuje, projekto sudetingumas (turint omenyje kokioje vietoje ir pries kiek metu tai buvo pastatyta) tikrai buvo verti laiko ir pinigu. Virsuje yra kelios skirting sudetingumo pesciuju trasos, tad viens kitam pazadeja, kada nors cia dar sugryzti, ir pasivaikscioti, nusileidom zemyn.

O kaip gaivu buvo kalnuose palyginus su karsciu laukianciu apacioje.. Detis kelniu ir striukiu su apsaugomis visai nesinorejo.., bet saugumas svarbiau komforto.
Ta diena tik beliko nuvykti iki nakvynes vietos pas draugus netoli Stutgarto. Ta diena pravaziavom apie 600 km.
Pasisveciave pora dienu, pasukom link namu ir viena nakti permiegoja Lenkijoje parlekem namo. Jokie vaizdai pakeleje akiu nezavejo, paprasciausiai “vyniojom kilometrus”

Apie motociklus: buvom pasieme irankiu, bet nieko ta karta neprireike, net tepalo nereikejo papyldyti.
As vaziavau su “tarpinem” padangom, o draugas su “slicais”, tai mano Africa rode didesni apetita (0.5 ltr. ribose), nors gal ir ne del padangu..

kas ten zino. Vaziuoti vietines reiksmes keliais vienas kaifas, o va autostradoje ‘kreiserinis” greitis galetu buti nors 30 km/h didesnis, nes apsikrovus lagaminais, miegmaisiais ir palapinemis, kazkaip nesinori “prievartauti” amzinai jaunos, bet senutes

nes sanaudos dideja ir variklis pradeda prasytis 6 pavaros. Lagaminai atlaike puikiai, nei dulkes, nei lietus Alpese neprasisunke. Niekas neatsipalaidavo ir neisklero, zodziu “Gut, gut”
Reziumuojant- pirmas “kelioninis blynas” neprisvilo, todel nuo kelioniu neatbaide

Austrija labai grazi ir (nakvojant kempinguose) santykinai nebrangi salis

Palyginus su Norvegija, kuria aplankem siemet..
